Šios savaitės laukiau su dvejopu nekantrumu. Dar pirmąjį Deimantės gimimo mėnesį dovanų gavome kuponą fotosesijai. Fotosesiją su fotografe suplanavome gruodžio mėnesį ir štai artėjant tai dienai, vieną vertus, mane neramino, kaip sklandžiai viskas klostysis, o kitą vertus – tai pagaliau laikas, kurį visi trys praleisimene kasdieniškai.
Kol fotografavimosi su kūdikiu tema mums nebuvo aktuali, aš niekada nesvarsčiau (tik, žinoma, gėrėdavausi tais nepaprastais profesionaliais fotografų kadrais, kuriuose užfiksuotas kūdikiškas grožis), kas šios pramogos laukimo ir pasiruošimo procese yra svarbiausia ir kaip pasiekti to rezultato, kad nepakartojamos akimirkos liktų ateičiai.
Taigi, kai pradėjome bendrauti su fotografe, galėjau įsitikinti, kokia svarbi kūdikio fizinė raida, norint išpildyti fotografavimosi viziją ir siekiant išgauti įvairesnių nuotraukų. Pasirodo, fotografai rekomenduoja planuoti fotosesiją su kūdikiu atsižvelgiant į jo sugebėjimus, o sugebėjimų vystymasis, kaip žinia, nėra visiškai nepriklausomas nuo laiko.
Paprastai, norint įamžinti naujagimį, reikėtų tai spėti padaryti iki kol sukaks dvi savaitės. Kitas etapas kuomet galima ryžtis fotosesijai – trečiasis kūdikio mėnuo, nes maždaug tuomet jau pakankamai tvirtai laikoma galva. Kai kūdikiui sukanka šeši mėnesiai, galima tikėtis, kad jis jau sugebės sėdėti, todėl šis laikas taip pat palankus fotosesijai organizuoti. Dešimtąjį-dvyliktą mėnesiais kūdikiai pradeda stovėti ir vaikščioti – šiuos jų pasiekimus taip pat verta įamžinti.
Žinoma, kiekvieno kūdikio vystymosi raida labai individuali. Mūsų atveju, pasirinkus išlaukti šeštojo mėnesio ir tikėtis, kad Deimantė jau sėdės, lūkesčiai neišsipildė, nes Deimantė dar pati savarankiškai neatsisėda, o pasodinta linksta į priekį ir tik kelias sekundes išbūna sėdėjimo pozicijoje.
Nepaisant to, kad mano kūdikis dar nesėdi, manau, jog mūsų šeimos fotosesija Kalėdų tematika dekoruotoje studijoje pavyko. Fotografavo mus pusantros valandos. Persirengėme tris kartus, o pastangų atkreipti dėmesį ir sulaukti pakeltų Deimantės akių prireikė ne tik fotografei, bet ir mums, tėvams. Deimantei buvo taip įdomu žvalgytis, čiupinėti, ragauti fotosesijos inventorių.
Mano patarimai besiruošiantiems fotosesijai su kūdikiu būtų tokie:
- išsiaiškinti su fotografe, kokio rezultato norite ir sutarti, kuriame kūdikio raidos etape norite jį įamžinti;
- pasirūpinti ne tik savo, bet ir kūdikio garderobu. Mums fotografė patarė rinktis kelis skirtingų rūbų derinius, vengti margų rūbų (išskyrus, dryžuotus, nes tokie visada gerai žiūrisi), rinktis vienspalvius ar pastelinių, šviesių spalvų drabužius. Iš anksto susižiūrėkite, kad kūdikio rūbai fotografavimosi dieną nebūtų nei per maži, ne per dideli. Aš nupirkau Deimantei per dideles pėdkelnes, todėl jų taisymas labai trikdė fotografavimą;
- dažnai mėgėjiškai fotografuoti savo kūdikį namuose. Tikėtina, kad tuomet fotoaparatas kūdikiui neatrodys neatpažįstamas ir kitoje aplinkoje;
- paieškoti ir apgalvoti galimas fotografavimosi pozas. Žinoma, profesionali fotografė pati pasakys, ką ir kaip daryti, bet jei turėsite savo minčių – tikrai nepakenks.
Labai laukiame, kada fotografė atsiųs retušuotas nuotraukas, bet savaitė vien fotografavimusi nesibaigė, todėl užsiminsiu, ką naujo Deimantė išmoko šią savaitę:
- siūbuoti pirmyn-atgal bandydama stotis ant keturių;
- laikoma ant rankų bučiuotis, kandžiotis ar laižyti smakrą, nosį, lūpas;
- parodyti, kad ji bijo ir kad jai kažkas nepatinka (išsigando raudono judančio ir garsus skleidžiančio žaislo. Tai pirmas kartas, kai ji šitaip sureagavo į naują žaislą);
- demonstruoti nuotaikų kaitą.
Labai įdomu, ar tik ta nuotaikų kaita nesusijusi su dar vienu dantuku. Juk pirmajam jau išdygusiam draugijos trūksta. Pažiūrėsim – pamatysim. O dabar pirmyn į naująją savaitę!
