Ši rečioji savaitė man buvo sunkiausia. Ne užduotimis, bet laiko mokslams radimu. Mažoji mano šiek tiek sirguliuoja, tad gana irzli ir prasčiau miega, be to po visų kelionių ir pramogų prikaupta nemažai skalbinių, neiškrautų "tašių"... O tą laisvą minutėlę, kai Urtė miega, taip norisi skirti ramiai pagulėjimui gulte ir tiesiog nieko neveikimui... Tad ir to laiko anglų kalbai tiek mažai... O gal reiktų sakytų, valios - tiek mažai :) Visgi matyt vasara ir karštas oras daro savo.
Na o užduotis visgi atlikau :) Kai kurios buvo itin lengvos, kai kurios - viena iš klausymo, pasirodė nesuprantama, matyt dėl miego ir poilsio trūkumo, dėmesys labai suprastėjo... Bet kai prisėdi vakare vaikams sumigus prie užduotėlių, bent kažkiek pasijauti ne tik mama, bet ir moteris, mokinė, na kažkas kitas, ne tik "sėdintis" namie. Užduotys įtraukia, pasimiršta bent trumpam rutina, sėdi, skaitai, galvoji, darai... Būtų smagu taip visą vasarą bent po kažkiek prisėsti ir pasimokyti savo malonumui ir ateičiai.
Ačiū AMES, kad ištraukia iš rutinos ir priverčia pakrutinti smegenytes :)
P.S. Foto iš interneto platybių.
Ir vasara, ir nuovargis turbūt daugiausiai ir lemia tai, kad kažko iki galo neperskaitome, kažką praleidžiame ir tų klaidelių (kartais visai kvailų) neišvengiame. Bet svarbiausia, kad pamažu judame į priekį, tai kažką prisimindamos, tai kažką išmokdamos. Sėkmės ir toliau! 😀