31-ąja Deimantės gimimo savaite man baigėsi senieji metai. Sveikinuosi su visais šiais naujaisiais 2017-aisiais metais norėdama palinkėti jums būti sveikiems ir branginti savo bei kitų fizinę ir emocinę sveikatą. Būdami stiprios sveikatos mes sugebėsime gerai nugyventi šiuos atėjusius naujus metus.
Deimantė paskutinėmis senųjų metų dienomis nemažai pastangų skyrė savo bandymams savarankiškai atsisėsti, tačiau bandymai ir toliau lieka bandymais, o šiek tiek pasėdėti nesvyrant į priekį ir nesvirduliuojant pavyksta tik su mūsų pagalba. Tiesa, tie jos mėginimai atsisėsti mano akiai buvo netikėti ir aš ne iš karto supratau, ką tais savo naujais judesiai ji bando atlikti. Tėtis juokauja, kad Deimantė užsiima breiko šokiu. Aš šiuos jos bandymus turiu akylai stebėti, nes bet koks neatsargesnis Deimantės judesys ir ji jau veidu puolusi į grindis ar lovos čiužinį. O tada jau ašarų pakalnė: matyt, ne kiek dėl skausmo, o iš išgąsčio.
Keliu klausimą, ką Deimantė pirmiau išmoks atlikti: savarankiškai atsisėsti ar ropoti, nes šalia bandymų atsisėsti ji taip pat bando savo kantrybę bent kiek pabūti ant keturių.
Šiek tiek naujovių ir jos kalboje. Mano mažylė išskirtiniais atvejais (pavyzdžiui, kai pyksta) greitu tempu sako „ne-ne-ne-ne“, „ma-ma-ma“ arba „me-me-me“.
Taip pat moka mosikuoti ranka, kai joje turi žaislą, savo drabužį, seilinuką ar sauskelnę, bet nesu įsitikinusi, kad tai jos mokėjimas daryti „atia“ - kitiems žmonėms išeinant pati „atia“ nedaro. Pati kol kas neploja ir katučių, bet jei priešais ją sudėjusi savo delnus ploju aš, Deimantė savo rankutėmis prilaiko mano rankas ir padeda man ploti.
Turiu įtarimų, kad į Deimantės dantų gretas ruošiasi dar koks vienas perliukas. Šiomis dienomis ėmė kartotis daugelis simptomų, kurie išryškėjo dygstant ir pirmiesiems dviem apatiniams dantims, todėl tik laiko, mūsų kantrybės ir Deimantės stiprybės iškęsti danties prasikalimą klausimas kada gi išvysime dar vieną jos burnos puošmeną.
Deimantė kelia streiką, kai reikia valgyti košes. Šią savaitę įvedžiau avižų kruopų košę, bet tiek ją, tiek daržovių košę valgo nenoriai, o, tiksliau, beveik visai nevalgo, nes kas tie pora kūdikiškų šaukštelių. Beje, kol kas visos daržovės (bulvė, moliūgas, morka, žirneliai, baklažanas), kurias pasiūliau Deimantei, jai tiko ir nesukėlė alergijos ar problemų su tuštinimusi, tik nuo burokėlio išbėrė vieną skruostą, tad kurį laiką burokėlio Deimantė ragauti nebesiūlysiu.
Nesuprantu, kodėl pirmąją primaitinimo savaitę jos entuziazmas valgyti košes buvo toks didelis, o dabar tie valgymai lydimi verksmu, sučiauptomis lūpomis, muistymusi. Būtų dar didesnė tragedija, jei sugalvotų nevalgyti ir mano pieno. Žindymų skaičius kol kas nemąžta.
Pabaigai noriu pasidžiaugti, kad baseino lankymas, apie kurį rašiau ankstesniame savo įraše, duoda rezultatų dienos miego trukmei. Anksčiau mano vaikas pamiegodavo 40 minučių, o dabar po baseino miega 2 valandas.