34 kūdikio raidos savaitė: boikotas primaitinimui, stovėjimo pradžiamokslis ir puoduko paieškos

Seną dieną keičia nauja ir aš vos spėju sekti Deimantės gimimo savaites ir jas lydinčius įvykius. Per visą tą laiką (34 savaites), rodos, jau spėjau prisijaukinti pirmakartės mamystės vaidmenį, kuriam tinkamai atlikti, įsitikinau, jog svarbiausia yra geležinis kantrumas, kūrybiškas sumanumas, pasitikėjimas savo nuojauta, empatija savo kūdikiui, tolerancija kitokiam kitokios mamos požiūriui, atsipalaidavimas ir dar daug visų kitų savybių.
Gaila, bet kartais atsitinka taip, kad aš imu ir netenku kantrybės. Deimantė paskelbė boikotą. Galima sakyti, visiškai ignoruoja jai siūlomas košes. Kai per 6-ojo mėnesio vizitą gydytoja ramiu tonu aiškino, kad per prievartą primaitinimo neįvedinėti, aš patikėjau, kad keletą savaičių nuo primaitinimo pradžios gal ir galima su maistu žaisti, bet praėjus dviems mėnesiams, maniau, kad mano kūdikis turėtų būti susidraugavęs su maisto įvairove ir kiekiu kaip reikiant. Deja, primaitinimo procesas pastaruoju metu mane veda iš kantrybės ir gal netgi proto. Kažkokia panika, kad Deimantė ims stigti vitaminų. Imu svarstyti:

- gal mišiniu maitinami kūdikiai labiau pasiduoda primaitinimui nei tie, kurie sotūs mamos pienu;
- gal nebūtina įvesti konkretaus laiko dienos rėžime, kada primaitinti;
- gal mažiau baimintis, kad pasiūlius užkandžio vėliau kūdikis atsisakys košės arba jei šiek tiek pagardinsiu košę petražolėmis, krapais, druska ar sviestu, tai nereiškia, kad propaguoju nesveiką mitybą ar per ankstyvą pagardų naudojimą;
- gal nustoti mililitrais matuoti suvalgomą košių kiekį.
Visgi šie jau gan ilgą laiką besitęsiantys Deimantės nevalgiadieniai (per visą dieną suvalgo tik apie 80-120 mililitrų košių) leidžia man prieiti tokių išvadų:

- jeigu šviežiai išvirtos daržovių košės mano kūdikis nevalgo dabar, kai siūlau, nieko tokio ją pasiūlyti po kelių valandų. Kurį laiką aš mesdavau tas košes lauk arba suvalgydavau pati, o dabar pašildžiusi virš vandens garų pasiūlau vėliau ir kartais galbūt net per vėlai (po 18:00), bet pastebiu, kad tada kartais valgo labiau;
- indai, iš kurių pateikiamas maistas kūdikiui, turi įtakos primaitinimo procese. Tam, kad žinočiau, kokį kiekį maisto Deimantė suvalgo, maniau buvusi gudri patiekdama jai maistą iš paprasto mililitrais nužymėto indelio, bet kai nustojau mililitrais matuoti ir maistą pradėjau jai duoti iš jos spalvingo dubenėlio, panašu, kad valgymas vyko sklandžiau;
- netiesa, kad mamos pienu pasisotinęs kūdikis nenorės valgyti košės. Ilgai laikiausi taisyklės po pamaitinimo savo pienu košės neduoti, bet vėliau įsitikinau, kad Deimantės nusiteikimas valgyti košes ne visai tiesiogiai priklauso nuo to, prieš kiek laiko ji buvo žindoma. Tiesa, po žindymo nuspręsti, kada čia tas pats tinkamiausias metas košei, tikrai nėra lengva. Daug sykių aš turbūt per ilgai uždelsiau nepasiūlydama košės arba, atvirkščiai, pasiūliau ją valgyti per anksti. Tokiomis situacijomis atrodo, kad mokydama Deimantę valgyti per dieną neturėčiau laiko skirti jokiom kitom veiklom. Tik žindymo ir primaitinimo planavimas, organizavimas ir vykdymas. Gal būtų paprasčiau, jei naudočiau pirktines paruoštas tyreles. Šito dar neišbandėm;

- kas tinka žalia, nebūtinai patiks apdorota. Anądien į Deimantės pusrytinę avižų kruopų košę, ją virdama, pirmąkart įdėjau obuolio. Deimantė žiaugčiojo, bet kai tą pačią dieną pasiūliau žalio gremžto obuolio, ji noriai žiojosi ir skaniai valgė;

- pasiūlyti kūdikiui užkandžių, žinant, kad stengsiesi to nepaversti pagrindiniu valgymu, tikrai nėra blogai. Žinau, koks kaloringas yra bananas ir kaip jis nerekomenduojamas į nutukimą linkusiems, bet pagaliau šią savaitę išdrįsau Deimantei pasiūlyti trupinėlį banano. Jai patiko. Taip pat šią savaitę ji pirmąkart paragavo ruginį duoniuką. Irgi valgė skaniai;
- kai kūdikis ignoruoja bandymus šaukšteliu jam įsiūlyti košės, kodėl nepabandžius jam leisti maistą patyrinėti savo pirštais. Na, taip, skalbti, plauti ir prausti bus ką, bet tas košės tyrinėjimo vaizdas (žr. nuotraukas) mane, netekusią kantrybės, mažiau pykdė, labiau vertė nusišypsoti.
Galų gale visas savo mintis dėl Deimantės boikoto makalainėms bandau praskaidrinti įtarimais, kad Deimantės apetitą slopina besistengiantys prasikalti viršutiniai dantys. Jei mano įtarimams pasitvirtinus (dantims prasikalus), Deimantės apetitas sugrįš, būtinai su jumis pasidžiaugsiu čia. 

Parašyti apie Deimantės stovėjimo pradžiamokslį norėčiau pradėdama nuo to, kad ji pasiruošimą stovėti pademonstravo parklupusi ant kelių savo lovytėje. Čia ženklas, kad privalome jos lovytę nuleisti į pačią žemiausią padėtį. Tas pirmas vaizdas kaip Deimantė bando stotis mano vaizduotėje kažkodėl išsirutulioja į tai, kaip ji nesaugiai gali persisverti per lovytės kraštą. Beje, tas bandymas stotis man primena Deimantės elgseną baseine. Ten ji prie baseino turėklo ir sienelės kojas glaudžia kaip varlytė, taip ji atrodo veiksmą bando atkartoti ir bandydama stotis ir įsikibusi į lovytės kraštą.

Apskritai Deimantės judėjime šią savaitę dominuoja sėdėjimas ir tas bandymas klupti, stotis, o ropojimas ar šliaužimas kažkur užmaršty.
Jei jau prakalbau apie Deimantės sėdėjimo reikalus, kodėl gi nepratęsus minčių apie tai, kad ketinu Deimantę pratinti sėstis ant puodo. Žinau, kad nuomonių šiuo klausimu yra dvejopų: vieni linkę laukti kol vaikai ims sąmoningai suprasti savo reikalų atlikimą ir tik tada sodinti, o kiti sodina vos tik kūdikis ima pats stabiliai sėdėti. Aš iš tų, kuri bandysiu sodinti Deimantę jau dabar, nelaukdama Deimantės brandaus suvokimo ir tikėdamasi, kad reikalų atlikimas iš ritualo taps sąmoningu įpročiu.
Aišku, kol kas man pačiai aktualu išsiaiškinti pagal kokius kriterijus vadovaujantis tą puoduką svarbiems reikalams pirkti. Paieškoms pasitelkiau informaciją iš vienos prekių vaikams skirtos elektroninės parduotuvės.

Neabejotinai mane sužavėjo gamintojų pasiūlos išmonė. Tiesa, toje elektroninėje parduotuvėje užtrukau, kol sumąsčiau, ką vesti į paieškos laukelį, bet, pasirodo, rimtų reikalų puodukas slepiasi po naktipuodžio kategorija. O pavadinimai įvairūs: muzikinis naktipuodis-suoliukas, kvepiantis naktipuodis, naktipuodis 3 in 1, interaktyvus suoliukas. Naktipuodžių aprašymuose dominuoja šie kriterijai:
- ypatinga forma ir patogi vieta kojoms;
- patogios parankės;
- aukšta ir patogi nugarėlė;
- lengvai išimama ir valoma vidinė dalis;
- kokybiška ir nekenksminga gaminio plastmasė;

- amžiaus riba, nuo kada skiriama naudoti; 

- neslystantis pagrindas;
- gaivinimo diskas, saugantis nuo nemalonaus kvapo;
- puoduko sėdimoji dalis gali būti naudojama ant naminio klozeto;
- spalvų, dizainų ir funkcionalumo įvairovė;
- kainų įvairovė (nuo 2,5 EUR iki 89 EUR).
Atlikusi šią puodukų paiešką ir jų kriterijų analizę, supratau, kad mane tenkintų konservatyvaus funkcionalumo puodukas, nes nesu šalininkė daiktų, kurie šalia savo pagrindinės funkcijos atlieka kitas funkcijas. Tikiuosi, Deimantė nesupyks, jei išrinksim jai puoduką, kuris Deimantei atsistojus ar atsisėdus nesugros melodijos. Mano akį patraukė patogia nugarai atrama puodukas, kainuojantis 7,5 EUR, tačiau jis skirtas nuo 12 mėn. Šis amžiaus kriterijus tik patvirtino, kad visgi puoduko reikalams įtakos turi kūdikio amžius. Todėl nusprendžiau, kad tinkamiausia nuvykti į gyvą parduotuvę ir pardavėjams patarus įsigyti puoduką pagal dabartinį Deimantės amžių ir kitus mums aktualius kriterijus.

Labai tikiuosi, kad šis mano įrašas jums naudingas. O aš tikrai pasisemiu idėjų iš Mamyčių klubo senbuvių ir naujųjų tinklaraštininkių.