4 patarimai, kaip atsikratyti ar bent jau sumažinti baimes dėl auklės:

Savo baimę reikia labai aiškiai suvokti. Kitaip tariant, būtina sau pačiai įvardinti, ko konkrečiai bijoma ir pasistengti atsakyti, kiek tai pagrįsta, ar išvis yra pagrindo bijoti. Pamąstyti, kodėl bijoma, ką galima pakeisti šiuo klausimu. Šioje situacijoje labai padeda švarus popieriaus lapas ir tušinukas – verta visa tai, ko bijoma, tiesiog užsirašyti, o po to paanalizuoti. Apskritai suvokus savo baimę (nesvarbu, ko bijoma: auklės, aukščio, vorų, uždarų patalpų ir pan.), reikia ją priimti. Juk baimė niekur nedingsta. Tačiau kai ją žinai, pažįsti, ji kelia mažiau rūpesčių.

Renkantis vaiką prižiūrėsiantį žmogų, geriau vadovautis taisykle: samdyti pažįstamą moterį arba iš oficialios firmos. Tai leidžia lengviau pasitikėti aukle. Dėl to kai kurių baimių natūraliai nebelieka.

Labai svarbu nepamiršti, o ko nori vaikas. Būtina stebėti mažylio elgesį, siunčiamus signalus, emocijas, kiek jis jau gali pabūti atskirai be mamos. Nereikia painioti savo jausmų su vaiko. Kartais mama bijo atsiskirti labiau nei jos atžala.

Tobulų mamų nėra, tad visiškai pakanka būti pakankamai gera mama. Kitaip tariant – reikalavimų sau kartelė privalo leistis žemyn. Būtina keisti požiūrį į kitus asmenis, prižiūrinčius vaiką. Negalima atsisakyti savo gyvenimo, savo poreikių, savo svajonių. Jeigu mama neapsiribos tik mamos vaidmeniu, ji bus žymiai laimingesnė visomis prasmėmis. Be to, jai bus lengviau įveikti ir savo baimes paliekant vaiką su aukle.