Per 9-ojo mėnesio apžiūrą gydytoja, nepamiršdama įvardinti pagrindinių kriterijų pirmiesiems batams, pasidalino rekomendacija neskubėti pirkti pirmųjų batų, o įsigyjus juos Deimantei dėti tik tuomet, kai ji vaikščios savarankiškai.
Šiek tik panaršiusi interneto platybėse pasigendu kineziterapeutų nuomonių, nuo kurio momento reikėtų dėti pirmuosius batukus, nors tie patys kineziterapeutai labai suprantamai paaiškina, kokius kriterijus batai turi atitikti.
Gaila, bet reikalavimų batų užkulniui, dydžiui, padui ir pan. teorinis žinojimas neužtikrina greito ir tinkamo batų pasirinkimo atsidūrus kūdikiškų batų lentynos priešakyje. Kaip tik šią, 45-ąją Deimantės savaitę, nutarėme ieškoti jai pirmųjų batų.
Pačiupinėju vienus, pakiloju kitus, akys nagrinėja batų formas, lankstumą, medžiagą, iš kurių jie pasiūti. Galiausiai laukiu vyro pritarimo ar patarimo, tai kuriuos gi batukus matuoti.
Kaip turbūt jau supratote, batų pirkimo procese dalyvavo ir pati Deimantė. Tik naudos iš jos dalyvavimo buvo ne daug: kol uždėjau jai sėdint ant tėčio kelių pirmąjį batą, rodos, nereagavo visai, bet vos tik pėdutę įkalino antrasis batas ir aš pastačiau ją ant kojų... Geriau jau būčiau to nedariusi. Akimirksniu nutraukiau batus. Pasisekė, kad parduotuvėje Deimantė įsižiūrėjo į nepažįstamą moterį, o tos moters neabejingumas ir pagelbėjo Deimantei nusiraminti.
Namuose pavyko apytiksliai pamatuoti Deimantės kojos ilgį centimetrais, tad parduotuvėje neliko nieko kito kaip tik matuoti vidpadį ir spręsti, ar batų dydis bus tinkamas, t. y. ne per daug didelis.
Pirmuosius batus nupirkome paprastoje batų parduotuvėje. Gal ir būsiu blogai padariusi, nenupirkusi daugeliui mamų masiškai patinkančio batų prekinio ženklo batų, bet kol kas galvoju, kad už tą kainą tikrai galiu paieškoti ir nupirkti bent dvi poras skirtingo tipo batų. Pavyzdžiui, su atviru priekiu, nes pirmieji mūsų nupirkti batai uždari ir labiau tinkantys šilumos funkcijai atlikti.
Ar nupirkti batai tiks savarankiško vaikščiojimo funkcijai, parodys laikas, bet dabar Deimantė naujuoju pirkiniu nelabai sužavėta. Grįžus namo iš parduotuvės uždėjau batus dar kartelį, tai vaikas taip įsiverkė, kad tuoj pat raminau krūtimi nespėdama jų nuimti. Ir įmigo su batais. Kitomis dienomis vien pamačiusi batus pasidarydavo nepatenkinta, bet tokių kaip pirmosios dienos ašarų išvengėm.
Dvi savaites nesilankėme baseine, nes vis nebūdavo laisvų vietų. Vietai atsiradus pagaliau vėl Deimantė ir aš grįžom į bendrą mūsų hobi. Registracijos darbuotoja su nuostaba, pamačiusi, kad jau vedu Deimantę už rankų, paklausė, nuo kada Deimantė taip vaikšto. Kažkaip malonu, kai tavo vaiko raidos pokyčius pastebi ir įsidėmi su lankomu užsiėmimu susiję darbuotojai, ne tik artimiausi mūsų šeimai rečiau ar dažniau mūsų vaiką žmonės.
Per šią savaitę atlikome dar vieną namų darbą - užpildėme prašymą dėl darželio lankymo. Sudėtinga nuspręsti, kaip pasirinkti darželį, į ką atkreipti dėmesį. Prisiminusi, kad žurnalas "Veidas" skelbia aukštųjų mokyklų, mokyklų reitingus netgi ryžausi parašyti jiems ir paklausti, ar neketina inicijuoti darželių reitingo. Gavau atsakymą, kad idėja įdomi, jie galvojo apie tai, bet artimiausiuose planuose to dar nėra.
Mano vyrui pagrindinis darželio pasirinkimo kriterijus atrodo lokacija, o aš neturėdama teisių vairuoti nelabai ir turėjau vilčių į sąrašą įtraukti darželius per daug nutolusius nuo gyvenamos vietos. Padiskutavę, kokio darželio norėtume, juokais nusprendėme panagrinėti darželių darbuotojų vidutinių atlyginimų dydžius. Neslėpsiu, didžioji sąrašo darželių dalis pagal prioritetą mūsų ir buvo išdėstyta būtent atsižvelgiant į atlyginimus.
Apskritai, rekomendacijos turbūt būtų tai, kas padėtų apsispręsti dėl darželio, bet mes neturime savo rate tų, kurie galėtų rekomenduoti. Be to, net geriausių sąlygų buvimas darželyje nereikš, kad mes, tėvai, nebeturime pareigų savo vaikui. Jei gausime darželį, tiesiogiai susidursime su prastų sąlygų jame buvimu, galvosime apie sprendimo būdus. Galėtume iš karto leisti į privatų darželį, bet, vidinė intuicija sako, kad gali būti gerai ir valstybiniame.
Deimantės elgsena per šią savaitę mūsų dėmesį patraukė tuo, kad ji:
- nuolat ištiesta ranka rodo ir savo žvilgsnį nukreipia į lempas namuose bei apšvietimo stulpus lauke;
- demonstruoja meilumą ne tik mamai ir tėčiui apsikabindama savo rankomis ir glaustydamasi, bet ir žaislams. Juos taip pat apkabina, glaudžia prie savęs;
- reaguoja į prašymą paimti konkretų jau gerai pažįstamą žaislą;
- atrado kitokį keistą judėjimo būdą. Jei rankoje turi daiktą, kurio nenori paleisti, juda atsisėdusi iš vienos rankos nepaleisdama to daikto, o kita ranka pasistumdama;
- atsistojusi ir pasileidusi rankas jas tiesia į viršų (bandome suprasti, kad taip nori parodyti, kokia ji didelė).
Pasak aplinkinių, Deimantė daug kalba. Prisiskaičiusi, kad bandantys vaikščioti ar jau vaikštantys mažyliai, prityla, vieną dieną bandžiau registruoti jos reiškiamus garsus. Man nepasirodė, kad jos tariamų garsų yra daug. Tiesiog ji dažnai kartoja tuos pačius skiemenis ar jų variacijas: ba, de, diu, am, mau, ma, me, ma-ma, te ir pan.
Iki pirmųjų metų pabaigos lieka 7 savaitės. Labai įdomu, kaip Deimantės raida klostysis per šį likusį laiką. Netrukus ir vėl rašysiu apie kitą savaitę.
Ačiū, Vytulka. Jūsų mažylių mažylis maniškę vejasi 😀
Labai gražiai augate 😀👍