Senovės graikų gydytojai manė, kad gimda gali keisti vietą ir klajoti po kūną, sukeldama daugybę įvairiausių problemų. Ir nors šiuolaikiniai mokslininkai moters reprodukcinę sistemą išmano nepalyginamai geriau, šią sritį vis dar gaubia paslapties šydas.
Štai keli įdomūs faktai apie gimdą, makštį, menstruacijas ir kitus paslaptingus moteriškus dalykus.
Gimda yra labai elastinga
Sveika ne nėščios moters gimda yra nedidelis maždaug 7,5 cm ilgio ir 5 cm pločio organas. Nėštumo metu jos dydis sparčiai kinta. Maždaug 20 nėštumo savaitę besiplečianti gimda pasiekia bambą, o 36 sav. išorinė gimdos sienelė ima liesti šonkaulius.
Rūgšti makšties terpė
Makšties pH yra rūgštinė (4,5 pH skalėje). Jos rūgštingumas toks pat kaip alaus ar pomidorų. Rūgščią makšties terpę sukuria tam tikri mikrobai, tokie kaip pieno rūgštį gaminančios laktobacilos. Šios naudingos bakterijos saugo makštį nuo patologinių mikroorganizmų.
Mergystės plėvė
Mergystės plėvė, ilgai laikyta nekaltybės įrodymu, iš tiesų yra tik plona gleivinės raukšlė ties makšties prieangiu. Pirmojo lytinio akto metu nekaltybės plėvė plyšta arba išsitempia; kitaip tariant, jos buvimas ar nebuvimas nėra įrodymas, kad moteris yra turėjusi lytinių santykių. Retais atvejais (1 iš 2000) mergystės plėvė būna aklina, t.y., be angos, pro kurią ištekėtų mėnesinių kraujas ar išskyros, todėl prireikia nesudėtingos operacijos.
Dviguba gimda
Labai retais atvejais mergaitės gimsta turėdamos ne vieną, o dvi gimdas; ši būklė vadinama „uterus dydelphys“. Iš pradžių, pradėjus formuotis vaisiaus reprodukcinei sistemai, gimdos vietoje būna du latakai, iš kurių susiformuoja vienas organas. Jei latakai nesusijungia, kiekvienas jų tampa atskira gimda. Kartais susiformuoja ir dvi makštys. Daugeliu atvejų ši būklė yra besimptomė, bet kartais gali varginti neįprastas menstruacinis kraujavimas ar vaisingumo problemos.
Nėštumo laiko skaičiavimas
Negalite būti truputį nėščia… Bet paprastai moterys yra laikomos nėščiomis dar prieš pastojant. Gydytojai nėštumą skaičiuoja nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, nes daugeliu atvejų moterys nežino, kurią tiksliai dieną pastojo, bet prisimena, kada paskutinį kartą buvo menstruacijos.
Neįmanoma nustatyti tikslaus apvaisinimo laiko, o ir apie nėštumą sužinoma tik tada, kai besivystantis embrionas implantuojasi į gimdos sienelę (dėl šios priežasties nėštumo testą geriausia atlikti mėnesinėms vėluojant savaitę).
Kalbėjimas apie menstruacijas suartina
Kai kuriose kultūrose manoma, kad kraujuojanti moteris yra „nešvari“, jai neleidžiama daryti tam tikrų dalykų. Atlikti tyrimai parodė, kad šios moterys gėdijasi menstruacijų, bet jaučia artimesnį ryšį su moterimis, kurios išgyvena tą patį, ką ir jos.
