Sėdžiu ir mastau nuo ko pradėti. Sunku aprašyti kokia mus su Birute užvaldė būsena... tiksliau mane, nes vaikai....ech , tie vaikai, kaip jie moka džiaugtis, mylėti, branginti...
Mokausi, mokausi ir ...tikrai kažin ar kada pavyks bent trečdalį tų jausmų atkartoti.
Tad daug čia nenukrypsiu į šoną ir choru su Birute ištarsime "AČIŪ". Ačiū,kad esate, ačiū, kad išklausote, ačiū už vertingas DOVANAS.
Iškart vaikas paprašė pasimatuoti, o rytojaus rytą, staiga iš mašinytės lėkė į namučius, atnešė apyrankę ir pasakė "Aš tau leidžiu panešioti tiek, kiek norėsi". Oi, kokia aš laiminga buvau...
P.S. apyrankė skirta mamytėms...arba jau gerokai paaugusioms dukrytėms
👍
dar sios neisikele foto...