Ačiū už dovanotas knygas - "Mergaitė, kuri norėjo išgelbėti knygas" ir Anna Gavalda "Pramušti šarvus". Po knygą gavome visos - tiek aš, tiek dukrelės.
Žemyna labai įvertino istoriją apie mergaitę, kuri siekė išgelbėti knygas. Knygos mūsų namuose labai mylimos ir gerbiamos. Net ir aš pati atradau šioje knygoje dalelę savęs vaikystėje - ir aš skaitydavau daug, net po antklode, pasislėpusi nuo pusseserių kaime... O ir šiandien, jei turėčiau tik vieną dalyką pasiimti į negyvenamą salą, tai būtų knyga - nes ką daugiau toje saloje veikti :D Tad ir pasaką apie mergaitę, norėjusią išgelbėti neskaitomas knygas, su džiaugsmu perskaitėme. Labai gražūs ir šios knygos paveikslėliai, tikrai rekomenduoju.
Antroji knyga - Annos Gavaldos "Pramušti šarvus" - tai modernistiniai pasakojimai. Atvirai sakant, aš pati nesu modernizmo gerbėja - nemėgstu knygų, kuriose keikiamasi, kuriose nėra gyvenimo prasmės ir vertybių, tik kažkieno besimainančios būsenos ir jausenos. tačiau toks yra modernusis mūsų žmogus: ieškantis savęs, besigilinantis į save, tačiau iš tiesų nemokantis to daryti. Tai lyg aklasis, klūpinėjantis be jokio orientyro. Aš pati visą gyvenimą stengiuosi būti kitokia, ieškoti jau praminto, patikrinto kelio, o ne klaidžioti aklai. Tačiau, kaip sakoma, kiekveinam savo :)
Knygą dabar skaito mano sesė, tad nestovi dyka, gal jos gelbėti ir nereikės :)
Ups
👍
😛