Rugsėjis jau įpusėjo, o tiksliau jau nuriedėjo į antrąją pusę. Kaip mums sekėsi? Manau, kad puikiai, nes viskas buvo stabiliai vienodai: mokykla, mokyklėlės ir dar buvo laiko pažaisti su kaimynų vaikiukais.
O išeiginės buvo praleistos tėtės gimtąjame Kaune. Tėčiui, kuris būdamas Birutės metų, labai mėgo naudotis finikulieriumi, todėl dukrelei ir parodė savo vaikystės svajonę.
Žavėjosi aukščiausia bažnyčia ir nuo jos atsiveriančiu pasakiškuoju Kauno vaizdu. Todėl Birutei buvo įdomu klausytis ir mamtyti tėčio išgyvenimus.
Gaila, kad laiko tėkmė "ištirpdė" tėčio vaikystės namelius...
Keliaujame toliau. Štai - Pažaislio vienuolynas.
Ir žinoma, sužavėjo Birutės klausimas:"Kodėl per išeigines 16 val. į vienuolyną jau negalima pakliūti?"
Kartais, ir man kyla klausimas, kad ekskursijos organizuojamos tik nedirbantiems žmogiukams, nes viskas vyksta darbo dienomis ir darbo laiku.
Maloniai nustebino parkas erdvumu ir sutvarkyta aplinka.
Labai gražiai atrodė Kauno marių prieigos.
Dar net pasportuoti galima buvo.
Pasijautėme lyg Šveicarijoje....
Kaip smagiai praleistas laikas 😀