Aistringoji vaikystė: Būna dienų lyg tyčia...

Rytas...Vaiką keliu 5,30 val. Staigiai susiruošiame ir jau esame mašinoje, nes 7 val. turime apsilankyti pas gydytoją (ruošiamės 1 klasei).

Mašinytė dar miega ir net neketina išbusti. Pakeliam tėtį, jis mums atiduoda savo mašinytę.

Mes pas gydytoją nuvykstame laiku. Pasisekė.

Po visų sutvarkytų reikaliukų, spėju laiku atvyti į darbelį. Užsidegu švieselę- perdegus lemputė. Įsijungiu kompiuterį - neveikia pelytė. Laimė,kad pas vyrą mašinoje "trūksta tik gyvačių"- randu senutę, bet dar įpūsėtinai veikiančią kompiuterinę pelytę. Valio! Galiu dirbti.

Pietų laikas. Šalia esančios valgyklos atostogauja, tat pamaniau,kad galiu maistelio nusipirkti iš Maxima parduotuvės, bet ji "dėl techninių kliūčių nedirbs".

Dienos pabaigėlė. Dar sulaukiu tėtės skambučio, kad iš darbelio jis negali išvykti, nes jau ir pakrovus akumuliatorių, ji neužsiveda. Pasiimu vaiką ir važiuojam abi tėtės pasiimti. Nusiperkam akumuliatorių ir nuvežam  tėtę taisyti mašinos. Išvažiuojame, kai gauname žinutę, kad tėčiui pavyks sutaisyti mašiną.

Nurūkstame į namus ir.... paaiškėja,kad neturime raktų, jie liko mano mašinoje, o tėtė savus tvarkingai pasiėmė.

Dar paaiškėjo,kad išsikrovė mobiliukas...

Tad po tokių "nuotykių" sekanti diena bus kaip sviestu patepta, nes kažin, ar dvi dienos gali būti tokios....nors, kai pagalvoji, ar ji tikrai buvo bloga? Pas gydytoją vizitas nebuvo atšauktas, nevalgius ir be šviesos nelikau, pelytę gavau, raktai atvyko po 30 min. su sutaisyta mašina....