Dvidešimtasis rytas, dvidešimtoji gulbelė. Ji atneša meduoliuką.
Šio paukštuko užduotėlė pasigaminti "kažką kalėdiško-valgomo".
Ankščiau prie tokios užduotėlės kepdavome sausainius, o iš jų darydavome namuką. Bet gyvenimas juk vietoje nestovi, auga vaikas, auga ir idėjos.
Sausainiai juk jau iškepti, sausainių-meduolių nameliai irgi ne naujiena.
Tad vaikas nutaria gaminti namuką ir kitas dekoracijas iš kukurūzų.
Taip, taip iš paprastų, valgomųjų kukurūzų.
Štai, tokių.
Pasirodo, kad jie taip pat puikiai klijuojasi suvilgius vandenuku, kaip ir tie žaisliniai.
Na, ir kodėl aš ankščiau nežinojau? Kam aš tuos žaislinius pirkau?
Čia juk gali ir pažaisti, o vėliau tą žaislą ir suvalgyti.
Ar gali būti kas nors puikiau?
Gavosi net drugelis, o kai gavosi drugelis, tai prireikė žmogučio, šokančio baletą.
O dar vėliau prasidėjo namuko statybos.
Super idėja žaidimams 😀👍