Teko paviešėti Kaune ir ten susitikus su draugyte ir gavus iš jos informaciją, kad vyksta kačių paroda, į ją ir nuvykome, nes dukrelė labai, labai norėjo.
Ten suradome ir labai tituluotų, ir mažiau.
Mes rinkomes pagal savo skonį.
Kiek šios bebūtų kilmingos, bet mums nėra jau tokios labai gražios. Na, nors tu ką, bet joms trūksta pūkuoto, minkšto kailiuko...
Kaip man katyčių buvo gaila, kad jos buvo uždarytos ir dar guolį teko joms dalintis su drauge.
Dukrelė susižavėjo šiuo dičkiu ir praminė jį Garfildu.
Stebėjome labai aktyvių ir judrių katinukų žaidimukus.
Stebėjosi dukrelė, kaip jie nenukrenta.
Kai kurios katytės nenorėjo parodyti savo snukučio, matyt pavargo.
Kitos vangiai stebėjo lankytojus.
Bet jos matyt pavargo, nes juk jau atidirbo ir dabar ilsisi.
O šis nenuorama, nenustygo vietoje.
Ai, kaip skaniai miega.
O ši, paaiškės vėliau, kad labai kilminga, nors ji man priminė mano pačios turėtą katytę, kuri buvo visai nekilminga.
Vaikas tokios norėjo, bet kažin ji visada tokia švari?
Geriau gal jau toks...
👍👍👍 aš irgi mėgstu kačių parodas😀
Kokios gražuolės katytės👍👍👍👍