AISTRINGOJI VAIKYSTĖ. Kaip Jums gerai...

- Kaip Jums gerai, - sako pirmą kartą matoma moteris.

- Kas gerai?- klausiu jos.

- Jūsų vaikas, kai Jūsų nebuvo ne mobiliuku žaidė, o skaitė knygą. Mano žaidžia tol, kol išžaidžia ir net neįmanoma būna prisiskambinti.

Pauzė. Net nesumojau, ką tokiu atveju reikia atsakyti. Bet kažkaip norėjosiduoti patarimą...

Tad paklausiau ar ji pati vakarais skaito/skaitė vaikui knygas. Buvo atsakymas: o kam? Juk neklauso: kai skaitau "malasi", kažką piešia ir pan.

Na, kai mano pačios vaikas judrus, tai aš net nesupratau, kad gali vaikas ramiai sėdėti ir klausyti, na nebent miega, tai tada būna ramu.

Supratau: mama/tėtė neskaito, o nori, kad vaikas skaitytų. Na, nežinau ar  taip būna.

Dar užklausiau apie knygas kelionėje. Gavau atsakymą, kad į keliones bereikalingo svorio nesiima. Na, nežinau, ar usb, kurioje įkelta knyga labai jau daug sveria, nes išsiaiškinau, kad plančetukę vežasi dėl žaidimų.

Einame prie kito klausimo: negali prisiskambinti. O ar tai vaiko bėda? Manau, kad tai tėvų bėda, nes: išmanieji telefonai gali dirbti "vaikų rėžimu", kuriame sėkmingai nusistato konkretūs draudimai, kurių reikia tėvams.

Galų gale, ar pradinukui tas išmanusis - išgyvenimo ir mirties" reikalas?

Aš savo panelei įdedu paprastą, kuriuo tik gaunasi prisiskambinti, o jei kokia ekskursija su klase/stovykla tuomet išnanųjį, kuris ankščiau dirbo "vaikų rėžimu", o dabar ir be to rėžimo.

Vakar su stovykla vaikas vyko į ekskursiją į "Saugomų teritorijų nacionalinį lankytojų centrą" fotografavo tikrai daug, tai kai išsikrovė iki 15 procentų man paskambino ir pasakė, kad išjungs ir įjungs tik kai reikės pranešti, kad aš turiu atvykti jos pasiimti. 

Pabaigai turbūt norėčiau pasakyti, kad vaiko pomėgiai, elgesys ir tas "gerumas" priklauso nuo mūsų noro/gebėjimų pačiam vaikui padėti priimti sprendimą.  Aš vaiko niekada neverčiau daryti to, ko jis nenori. Pvz. jei aš skaitau knygą, vaikas gali ir kūlversčius daryti, nes supratau, kad jie lyg ir neklauso, bet tikrai girdi ir atsimena už mus daugiau. Pas mus, kas vakarą, tradicija skaityti knygą. Dabar jau dažniau vaikas mums skaito, nei mes jam (nors mes dar vis kartais skaitome). Tai jei šeimoje gaji skaitymo tradicija, ji būna nešamasi ir į viešąją erdvę, tuomet laikas "užmušamas" knyga, o ne mobiliukų žaidimais.