Mums labai pasisekė, kad labai neplanuotai ir labai netyčia pakliuvome į trijų rašytojų susitikimą (Tomo Dirgėlos, Liutauro Degėsio, Vytauto V.Landsbergio).
Pilkesnėje nei pilka kasdienybėje mums šis renginys buvo kaip aukso gabalėlis pelenuose. Renginys buvo nemokamas, tad nedvejodamos ir apsilankėme. Būsiu labai nepopuliari, bet pasakysiu, kad iš trijulės tik vienintelį V.V.Landsbergį mes pažinojome. Mes jo pasakas vežamės visur: ir į kelionę, ir į ligoninę. Tad vaikas be vargo galėjo dainuoti daineles, kurias dainavo pats autorius, anot vaiko „čirpinant“ gitarai. Ai, kiek buvo laimės, kad net negaliu apsakyti.
O kai autorius dar pažadėjo, kad duos kompaktinę plokštelę apie Arklį Dominyką tam, kuris padės jam dainuoti, tai jau atrodytų kad net nėra kur labiau stengtis, vaikas dar labiau stengėsi drauge dainuoti. Žinoma, neliko nepastebėta ir jau dabar džiaugiasi net su autoriaus autografu kompaktine plokštele.
Tuo dar staigmenos nesibaigė. Vaikas tiek pakylėtas, aktyviai ir toliau dalyvavo. Kai kitas autorius, Liutauras Degėsys, pažadėjo padovanoti knygą tam, kas jo eilėraštį perskaitys, aš net nepajutau, kad mano vaiko jau nėra šalia manęs, jis jau scenoje.
Renginio trukmė buvo gerokai ilgesnė nei i valanda, bet vaikas labai liūdėjo, kad truko labai trumpai. Žinot, ir man neprailgo ši valanda ir tikrai dar nesinorėjo išeiti.
Gintarep, labai smagu, kad patiko renginys, puikiai jį žinau 😀 Tomas Dirgėla - mano vyras! Jis ir MK kartais parašo, paieškok Neblogo tėčio blogo 😉
Kokia šaunuolė, aktyvi, drąsi auga mergaitė👍👍🌷