AISTRINGOJI VAIKYSTĖ. Sąžiningumas

Praėjusią savaitę  turėjome įdomų nutikimą. Vietoje vieno siuntinuko, dėžutėje radome  du.

Per daug nesigilinau. Juk ne atvirkštinis variantas, kai lauki dviejų, o gauni vieną.

Su vaiku buvo aptartos išpakavimo detalės ir jau namučiuose  pradėjo pakuoti.

Visi kas kuo užsiimame: tėtė  taiso kėdę, o aš  gaminu valgį.

Vaikas  pasiaiškina ar galima abu siuntinukus atidaryti, o mes su tėte leidžiame abu. Dar vaikas pasako, kad vienas siuntinys ne mamos ir ne tėtės vardu.

Jau tuomet mes su tėte paprašome atnešti siuntinius. Paaiškėja, kad tikrai vienas ne mums. Apsidžiaugiame, kad dar nespėjom išpakuoti.

Staiga vaikas pasidaro liūdnas. Pamanau, va kokia, jau viskas jai ir jai ir jei negauna kažko, iškart liūdi.  Bet išgirstu paaiškinimą:"Mamyte, bet  šio siuntinio kitas vaikas juk negavo, jam dabar liūdna, liūdna ir jo mamytei."

Pažadu iš ryto susisiekti su  siuntėjais ir susitarti kaip bus paimtas siuntinukas ir atiduotas tam (liūdnam) vaikiukui. Kitą dieną vaikas manęs vis klausinėja ar  pavyko rasti tą vaikiuką.

Šiandien, jau aptarnaujanti įmonė pranešė, kad tas siuntinukas atsidūrė to "liūdno" vaikiuko rankose ir jis jau laimingas .  Laiminga ir mano panelytė, kad siuntinukas surado savo tikruosius šeimininkus.