Skubame, lekiame.... Ką kokybiškai, ką ne taip atliekame, bet svarbiausia stengiamės. Bandome išlikti su nuotaika, nes gulbelės mus nuolat ir visur stebi. Jei koks netinkamas žingsnis, ir gulbelė gali atnešti "per vaikišką" dovaną. Anot vaiko:"neduok Dieve, kad man neatneštų čiulptuko ar sauskelnių"... Ši frazė, jau nei vieno iš mūsų nepaliko be šypsenos.
Na, septintas rytas... Ai, koks jau rytas, greičiau vidudienis... Esame laimingos, nes miegoti galėjome tiek, kiek norėjome. Ai, katinas Mauricijus prižadino... Bet ar gali pykti ant didelio ir švelnaus pūkų kamuoliuko?
Matyt, Mauricijus pamatė gulbelę ir pažadino vaiką...
Vaikas rado šampūną. Šis šampūnas tinka mums visiems, tad teks dalintis. Nors vaikas jį labai mėgsta, bet pažadėjo ir man su tete leisti juo trinkti plaukus.
Užduotėlė irgi įveikiama.
Vaikas suskubo pabaigti, jau ankščiau pradėtą piešinį, jis teminis, tad tiks ir papamokinei veiklai.
Tad taip ramiai užvertėme septintajį advento lapą.
Čia gal jūsų namo išplanavimas?