Mamos savo meilę turi padalinti vyrui ir vaikui ar net keliems, dar nepamiršti bent retkarčiais kaip kokią pareigą aplankyti draugų - laiko nėra, tačiau ir prarasti ir taip sutrūkinėjusių socialinių ryšių juk nesinori. Dažnas straipsnis neseniai pagimdžiusiai mamai primena - palikite vaiką vyrui ar močiutei ir išeikite susitikti su draugėmis (tada mano visas vidus šaukdavo: na kada ir kaip, juk jis žinda be jokios atvangos), nepamirškite sveikai ir skaniai maitintis (o kas ir kad atą maistą pagamins, kai vyrui baigsis mėnesio tėvystės atostogos), “prisižiūrėkite” (kaip atrasti jėgų nusivilkti chalatą ir bent susišukuoti, kai dėl pilvo dieglių nemiegojai iki keturių ryto).
Bet aš labai greitai nusprendžiau, kad visa tai - niekai. Svarbiausia mamai - kaip tame lėktuve pirmiausia sau užsidėti deguonies kaukę, kad vidinė savijauta būtų tvirta, o nuotaika - gera. Mano nuotaika gera tada, kai aš pailsėjusi, kai randu laiko išgerti puodelį kavos ir perskaityti bent kelis puslapius knygos ar mėgstamo žurnalo, kai galiu per vaiko pietų miegą ne bandyti “prisižiūrėti” ar gaminti itin sočią ir sveiką vakarienę, o ramiai užsiimti mėgstama veikla.
Tad su tomis vakarienėmis mano namuose būna įvairiai: kartais nusprendžiu, kad greičiau bus tiesiog sumesti į puodą koldūnus ar dešreles ir, kol jie patys išvirs, dar penkioliką minučių skirti savo reikmėms. Todėl tikrai ne visada rasdavau laiko pasirūpinti visaverte mityba, kad organizmui netrūktų jokių vitaminų.
Atėjus šiltam ir gražiam pavasariui, vis dažniau matau pardavinėjamas uogas. Jau galima rasti net ir žemuogių, tik štai kainos man ir, įtariu, daugeliui kitų mamų, pasirodys neįkandamos. Štai kilogramas Šilauogių prie mūsų namų esančiame kioskelyje kainuoja 12 eurų. Vienoje stiklinėje šių uogų yra 24 proc. vitamino C paros normos. Taip pat ir kitų vitaminų bei reikalingų medžiagų: geležies, kalcio, kalio, magnio, fosforo, natrio, folio rūgšties ir kt. Mes su vaikais šilauoges labai mėgstame, tačiau aš, ypač antraisiais vaiko auginimo metais, kai motinystės išmokos gerokai mažesnės) tegaliu nupirkti retkarčiais vos porą šimtų gramų šilauogių ir viską atiduodu vaikams, sau leidžiu nusivogti tik kokią vieną uogelę. Tad, nors nepalyginamai geriau organizmas įsisavintų su maistu gaunamus vitaminus, jų pasipildyti tenka vitaminais iš vaistinės.
Savo mažylę vis dar maitinu mamos pienu kartą ar du kartus per parą. Jaučiu, kad žindymas man sveikatos nepridėjo nei pirmą, nei antrąjį kartą - dažniau sirgdavau, jausdavau, kad greičiau pavargstu. Nėštumo metu naudojau Pregnacare vitaminus nėščiosioms, tačiau jų išgėrus mane imdavo pykinti, o negeriant - nepykindavo. Be to, dula patarė nevartoti pernelyg didelių kiekių folio rūgšties, nes ji gali ne tik padėti, bet ir pakenkti vaisiui, o įprastos siūlomos dozės yra per didelės. Taigi vitaminus pavartojau mėnesį ir nutraukiui, vaikelį išnešiojau stengdamasi gauti vitaminų natūraliai. O dabar susigundžiau vėl pabandyti vitaminus Pregnacare maitinančioms mamytėms.
Man patinka, kad Pregnacare vitaminuose yra visos organizmui reikalingos medžiagos ir vitaminai, jų tikrai labai gera sudėtis, nereikia pirkti papildomų vitaminų. Vienos paros dozė - dvi vitaminų tabletės ir žuvų taukų kapsulė. Visos jos patogiai supakuotos - kitoje vitaminų lapelio pusėje surašytos savaitės dienos, tad tikrai patogu prisiminti, ar šiandien jau išgėrei vitaminus. Savaitę vartojus Pregnacare mano savijauta pagerėjo, labiausiai tuo, kad išgeriu mažiau kavos, nes ne taip greitai pavargstu (o pavargus pailsėti kada užsimanau neleidžia vaikai), esu darbingesnė ir geresnės nuotaikos. Nežinau, ar dėl to kalti vitaminai, ar prasidėjusios šeimos atostogos :).
