Apie „NEGALIMA“, kurio negalima

Būdama su savo dar pusantrų metukų neturinčiu mažyliu pastebiu, kaip vis dažniau knieti iš užančio išsitraukti žodžius NE, NEGALIMA: „NE, Antanai, NE-lįsk“, „NE, tau ten NEGALIMA“, „NE!“ ir pan. Su šiokiu tokiu pavydu nuryju kitų mamų teiginius, neva jų mažyliams tereikia kartą pasakyti, kaip nedera elgtis, ir to pakanka. O mano mažyliui nepakanka: lyg ir sutariam, išsiaiškinam, kas ne taip ir kaip nereikia daryti, o po minutės, žiūrėk, trukt už vadžių ir vėl viskas iš pradžių...

Išankstinės nuostatos. Taip, turėjau tokių: anksčiau buvau nuomonės, kad žodį NEGALIMA vartosiu kuo mažiau ir atsakingiau, dar daugiau – vyliausi, kad galbūt šio žodžio man išvis neprireiks, nes su mažyliu pavyks susitarti visais klausimais iš pirmo karto. Juk ir specialistai teigia, kad draudimais auklėti vaikus nėra gerai, – neva tai gali išprovokuoti neigiamas reakcijas ir tik dar labiau paskatinti vaikus elgtis nederamai. Negana to, laikiausi ir tebesilaikau pozicijos, kad mažyliui pasaulis turi būti kuo atviresnis ir kad būtų kuo mažiau ribojimų, todėl vos tik pradėjo mūsų mažasis vaikščioti, ėmėmės tam tikrų atsargumo priemonių (užklijavome kai kuriuos stalčius ir spinteles, užkėlėme kai kuriuos daiktus kuo aukščiau ir pan.), kad mažasis namų judruolis galėtų kuo laisviau namuose veikti ir kad mums, tėvams, būtų kuo paprasčiau vengti žodžio „NEGALIMA“. Viskas klostosi kaip ir neblogai, tik yra du dalykai, dėl kurių neretai tenka rankioti paskutinius kantrybės trupinėlius, – tai kompiuteris ir rozetės. Vilioja šios dvi pavojaus zonos, nors tu ką...

Bandymų drausminti strategijos. Apie vaikų drausminimą prirašyta išties nemažai:

1. Bandžiau sekti specialistų patarimais ir neapsiriboti vien tik žodžiu „NEGALIMA“, o bandyti paaiškinti, kodėl negalima.

2. Taip pat bandžiau drausminti pozityviai, t.y. jei sakai, kad kažko negalima (pavyzdžiui, lįsti prie rozečių), tai tada reikia pasakyti, kas galima (pavyzdžiui, vartyti knygeles).

3. Negana to, niekada nerodau jokių „niu-niu-niu“, negąsdinu čigonais ar piktais dėdėm, stengiuosi nekelti balso...

...ir kas iš to? O iš viso to vis tiek šnipštas. Na gerai, dėl kompiuterio gal pati esu kalta: ne visada buvau nuosekli, t.y. vieną kartą leisdavau prie jo prieiti ir kokį mygtuką paspausti, o kitą kartą ne, bet lįsti prie rozečių visada buvo NEGALIMA. Čia net ir specialūs rozečių kištukai nepadeda: priėjęs mažasis gudruolis juos tiesiog ištraukia. Aišku, išeitis yra – užklijuoti ar kaip kitaip paslėpti rozetes, bet kaip dar galima padėti mažyliui suvokti, kad kažko NEGALIMA?..