Apsilankymas GELGAUDIŠKIO dvare

01. Jul 2013, 20:08

Neturime galimybės išvykti toliau, tad žvalgomės po aplinkinius miestelius ir lankome įžymesnias vietoves. Šįkart nukeliavome į kaimyninį Šakių rajoną.

Gelgaudiškis - viena seniausių panemunės ir Šakių rajono vietovių, įsikūrusi kairiajame Nemuno krante, 15 km į šiaure nuo Šakių.

Gyvenvietę garsina Gelgaudiškio dvaras ir šalia esantis parkas. Šis dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas jau nuo 1504 m. Dvaro žemės ėjo iš rankų į rankas, jo valdytojai ir ribos keitėsi. Žinomi savininkai Povilas Sapiega, Čartoriskiai, prūsų barono Teodoro Koidelio giminė, Komarai.

Apie 1842-1846 m. Prūsijos baronas Gustavas Henrikas Koidelis ant aukšto Nemuno slėnio šlaito pastatė mūrinius vienaukščius dvaro rūmus, kurie čia stovi iki šiol. . Koideliai 1892 m. dvarą pardavė grafui Komarui. Komaras jį nupirko savo žmonai vestuvių proga, ir jį išpuošė, nes pradinis variantas jai labai nepatiko. Tuo metu tai buvo vienas moderniausių dvarų Lietuvoje, nes turėjo ledainę, elektrą, vandentiekį., liftą.
Nuo 1922 m. dvaras vėl turėjo daugybę šeimininkų: buvo čia ir vaikų prieglauda, antrojo pasaulinio karo metu dvare buvo įsikūręs štabas, vėliau karo ligoninė, vaikų namai, pagalbinė internatinė mokykla. Sienos tiek daug matė ir regėjo, tad turtingas ir puošnus dvaro interjeras labai nuskurdo, o jį dar labiau suniokojo 1972 m. kilęs gaisras. Nuo tada dvaras buvo nebenaudojamas, o stūksojo kaip vaiduoklis, ir tik 2009 m.
pradėtas restauruoti.

Dvaras dar teberestauruojamas. Bet jis jau priima lankytojus, ir ekskursijos metu vadovas įdomiai pasakoja šio dvaro istoriją.
Ekskursijos kaina suaugusiam 5 lt. vaikui, nuo 3 m. - 3 lt.
Gelgaudiškio kultūros centre galima užsisakyti teatralizuotą ekskursiją grupei po dvaro parką.. Užsisakyti galima tel.: 8-345 55279, 8-687 76145
Dvare rengiami klasikinės muzikos koncertai, nes koncertų salėje labai puiki akustika.

Šiuo metu eksponuojami popierinių karpinių darbai.

Net neįtikėtina, kad tokiam grožiui sukurti tereikia popieriaus ir žirklučių.

Dvaras pasižymi tuo, kad suskirstytas į vyriškąją ir moterišką puses. Moteriškoji pusėj vyrauja šviesios spalvos, grakštūs ir įmantrūs raižiniai, vyriškoje tamsesnės sodresnės spalvos, raižiniai tiesesnių grubesnių linijų.
Vyriškojoje pusėje darbai beveik baigto, o moteriškojoje dar ilgai teks darbuotis.

Kiekviename kambaryje stūkso išlikusios įspūdingos koklinės krosnys.

Žiūrime nuotrauką, kurioje nufotografuota krosnis kol dar neatrodė taip kaip dabar. Įdomu palyginti.

Apžiūrėjome ne tik restauruotus kambarius, bet ir tuos, kuriuose tebevyksta darbai.

Vaikams labai patiko pasakojimai, kaip vyksta restauravimas, apie tai koks tai ilgas ir kruopštus darbas. Kaip sunku atkurti tokius gražius, ir kartu sudėtingus lipdinius.

Terasa

Terasoje didingos kolonos, primena antikos laikus.

Labai įdomūs spiraliniai metaliniai laiptai į apžvalgos bokštelį.
Net galva apsisuko belipant, nors mažasis suskaičiavo tik 28 laiptelius.

Išėjimas yra į nedidukę apžvalgos aikštelę ant stogo.

Dvaro parke įrengtas pažintinis takas, jo ilgis apie 2, 5 km. Parke galima rasti įdomių, legendomis apipintų objektų: Asesoriaus kapas, Velnio kalnas, Baronkapinės (baronų Koidelių kapai), Pakaruoklių kalnas, tyro vandens šaltinėlis.
Parkas taip pat dar nėra pilnai sutvarkytas, bet po jį vis tiek malonu pasivaikščioti. Mes rykštėmis.,
nukeliavome tik iki „žvaigždės“.

Žvaigždė tai aikštelė , kurioje kryžiuojasi 8 keliai (dabar tai iškirstos 8 proskynos, aštuoniomis pasaulio kryptimis). Keliai buvo po du sujungti taip, kad iš centro išvažiavus vienu keliu, kitu buvo galima sugrįžti. Pasakojama, kad dvarininkai medžioklių metu šioje vietoje pietaudavo ir tuo pačiu stebėdavo perbėgančius žvėris. Taip pat dar legendos byloja, kad čia buvo vedami baudžiauninkai ir plakami.
Šią žvaigždę netgi Gelgaudiškio herbe galime įžvelgti.

Iš Gelgaudiškio miestelio matyti Panemunės pilis, stūksanti kitapus Nemuno. Kai kuriuose pasakojimuose minima, kad po upe kažkur buvo tuneliai jungiantys šias abi pilis.

Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia Pastatyta 1866–1868 metais.

Išvykdami pasižadėjome dar kartą sugrįžti kai dvare bus baigti restauravimo darbai.
Grįždami gėrėjomės taip gražiai „nuspalvintais“ rapsų laukais.
Nereikėjo toli keliauti, kad puikiai praleistume dieną ir parsivežtume nemažai įspūdžių.