Mama Apara prašo jūsų patarimo - ar leisti nė metukų neturinčią dukrytę į privatų darželį, ar samdyti auklę. O gal aukot karjerą dėl ramesnės vaikystės dukrytei...? Ką patartumėte mamytei?
Sveikos, mamos, esu labai pasimetusi. Mano princesei 9 mėnesiai, paskambino darbovietės vadovė ir pasakė, kad nuo liepos atsilaisvina geresnės nei mano pareigos ir siūlo grįžti į darbą.
Dukrytei kaip tik bus metukai. Kažkaip pradėjau mąstyti, kad finansinių ir perspektyvos atžvilgiu būtų labai gerai, bet širdį skauda vien galvojant, kad ją reiks kažkam palikti. Su vyru pasitarėme, kad gal į privatų darželį geriau nei auklė, bet...
Kaip metų amžiaus mažuliukas priims darželį? Gal kas vedėte nuo tokio amžiaus? Dabar ji užmiega tik kai ją supi ir miega 2 kartus.. O ką darželyje teks daryt? Esu pasimetus.
Gal vistik aukot tą karjerą dėl ramesnės vaikystės dukrytei...?
Apara
jei tik butu tokia galimybe, rinkiausi karjera ir privatu darzeli 😉
Pritariu Gintarei,pas mane kompiuteris irgi visą dieną būna įjungtas. Ir tai nėra todėl,kad aš kabėčiau prie kompiuterio,tiesiog įsijungiu mėgstamą laidą ar mėgiamą muziką ir tvarkausi namus bei surandu visokios veiklos. Aš esu iš tų žmonių,kad man reikia bendravimo, būdama viena namie turiu girdėti, kad ir dėl garso įjungtą laidą. Būna ir tokių atvejų,kad mano paskyros internete pastoviai rodo,kad aš esu prisijungusi, bet manęs net nebūna namie,nes būnu kažkur išvažiavusi. O grįžtant prie temos, visi vaikai skirtingi,vieni labiau mamyčiukai, kiti labai judrūs,bet tik pakeičia aplinką ir pradeda sirgti. Lygiai taip ir mamos,vienos puikiai realizuoja save namuose,o kitoms reikia bendravimo ir kitokios veiklos,bent kelias valandas per dieną ir todėl jos netampa blogomis mamytėmis. Asmeniškai aš 2012m. sausį išėjau į dekretines,bet balandžio mėnesį vykęs gimdymas nenusisekė, iki pat rugsėjo sėdejau namuose, nes jaučiausi tiek psichologiškai tiek fiziškai nepasirengusi pradėti dirbti. Rugsėjį išėjau į darbą,padirbau iki spalio ir darbdavys sužinojąs,kad laukiuosi tiesiog neduodavo darbo,neva darbo nėra, ir pan. taigi nuo spalio iki pat dabar toliau sėdžiu namie ir tikai sėdįsiu iki gegužės kai pasauly išvys mažylė. Išties nežinau kiek laiko sugebėsiu sėdėti namie su mažąja, bet jei bus galimybės išeiti dirbti bent 4val ar dirbti namuose tikrai pasinaudosiu tokiu šansu,nes išties sėdint namie beveik metus atbukau,pradeda erzinti kiekviena smulkmena, pradedu bijoti bendrauti su žmonėmis anglų kalba,nors prieš metus buvau tikra pleputė. Bet dėl to,kad taip manau,negalima teigti jog būsiu bloga mama. Kiekvienos istorija vis kitokia,ir kiekviena savo pasirinkimą argumentuoja skirtingai, bet nėra ko stebėtis juk mes moterys,tokios skirtingos,o kartu ir tokios panašios 😀
na as pati save vadinu kompiuterine, mano darbo specifika anksciau ismoke mane jei galima taip apvadinti greitai naudotis kompiuteriu. Kompiuteris visada buvo mano darbo priemone ir daugeliu dalyku riekejo vendrauti su zmonemis kokiais 5 kanalais. Tai isugde manyje pripratima prie kompiuterio ir bendravimo juo, taigi ka as noriu pasakyti 😀 vadinkim "kabeti" nuolatos prie kompiuterio tai dar nereiskia fiziskai sedeti ir laukti komentaro, kada parasys, mano kompiuteris ijungtas visa diena, tuo labiau dar ir telefonas, taigi as pasiekiama kiaura para galima sakyti. Galiu atrasyti per puse minutes zinute forume tolefonu, kad ir zaisdama su vaiku ar besidarydama kava, o jei kompiuteris po ranka, kodel gi nepaskaicius kas ka naujo parase. O dirbdama naudoju tuos pacius tinklapius kaip ir pramogai, o dirbu kai vaikas miega. Taigi, kad as ir "kabau" gal visa diena, bet tai nenukencia nei mano darbai, nei mano vaikas 😀 galbut vienoms per pertraukele reikia nagus nusilakuoti, o man pabendrauti 😀 kad ri kompiuteriu...nereikia vertinti taip krastutinumais...
beje, buna ir taip, kad mamos isejusios dirbti anksti, persitempia taip, kad buna dar piktesnes uz tas, kurios sedi namuose su vaiku 😀 tokiu atveju irgi buna, taigi vel griztame prie to pacio, kad situacijos buna individualios ir sprendimai buna individualus priklausomai nuo ivairiu aplinkybiu 😀
beje, o jei vaikas mazytis bus tik akimirka, tai kodel ta akimirka nepabuti su juo? 😉 cia retorinis klausimas 😀
tai aš ir dirbama randu laiko pakomentuoti tai, kas man pasirodo vertas komentaro, aš turėjau omeny tas mamas, kurios nuo labo ryto iki vėlyvo vakaro "kabo". Buvau ir aš tokia, kai laukiaus, bet kai pradėjau dirbti ir vaikai vis didyn auga, vis mažiau laiko lieka. Nesinori būt ta statistine mama, kuri vaikams skiria tik 7 minutes...
Pastebejau, kad MK komentuoja tiek dirbancios, tiek nedirbancios. Ir dirbanciom, ir ne reikia atokvepio pertraukeliu. Tikriausiai nereikia aiskinti, kad darbas su vaikais ir namais visa diena irgi DARBAS. O kas ka veikia gerdamas poilsio kava namuose ir darbe kiekvieno asmeninis reikalas 😀
žiauriai teisingai!
Man abu kartus iškil ota pati dilema, tai aš ilgai nesvarsčiau, pasirinkau karjerą. Mažas vaikas bus tik akimirką, o poreikiai vaikų, šeimos auga. Jei yra galimybė realizuoti save, uždirbti daugiau ir tuo būdu geriau gyventi, tai aš visada rinkčiaus tik darbą. Ir nemanau, kad aš dėl tokio požiūrio esu blogesnė mama. Mano abu vaikai puikiai jaučiasi, yra be galo mylimi tėvelių ir turi visas galimybes gyventi geriau 😀 Manau vaikams svarbiausia jausti teigiamas mamos emocijas, nei matyti mamą piktą. Kai kurios mamos, sėdėdamos namuose su vaikučiais iki 3 m., taip pasineria į rutiną, kad to laiko vaikams kaip ir nebelieka. Arba galų gale pažiūrėkim ir MK mamas- kiek to laiko jos skiria savo vaikučiams, jei komentarai pilasi kaip iš gausybės rago forume. Tai gal geriau tą laiką, kurio taip ar taip neskiria vaikams, paskirti darbui? 😃
Sveikinu priemus sprendima ir mano nuomone, pasirinkta buvo teisingai 😀 Man tik belieka dziaugtis, kad man tokia dilema nekyla ir nekils, nes mano darbas yra toks, kad as ji galiu atlikti namuose - tam yra sudarytos visos salygos, tad dirbau ir nestumo metu, dirbu ir dabar augindama suneli, kuriam birzeli bus metukai 😀
As kadangi dar tik nestuke,bet manau,kad ar mamyte iseis dirbti ar liks su vaikuciu tai priklauso nuo jos pacios. Pati tokioj situacijoj apgalvociau ar nuvedus vaika i darzeli ar jis neprades sirgti ar viskas bus gerai. Del piniginiu reikalu jei matyciau,kad dirbti man neapsimoka vien todel,kad visa alga atiduociau darzeliui,tai geriau likciau su vaiku namie ir pati rupinciausi juo. Taip pat jei butu sunki finansine padetis galvociau ar man tikrai apsimoka iseiti dirbti,aisku jei butu galimybe vaika palikti artimajam, kuriam uz tai nereiktu moketi kaip auklei ir butu sunku finansiskai eiciau dirbti,bent po 4valandas per diena.
labai dziaugiuosi tavo tokiu sprendimu 😀
Aciu visoms uz nuomones 😀 tikrai taip, uzklausiau ir Delfio psichologes ir likau labai patenkinta jos atsakymu, nes tai tik uztvirtino mano apsisprendima. Pasilikau su dukryte ir ta pacia akimirka, kai apie tai pranesiau vadovei, nusirito toooks didziulis akmuo nuo sirdies..svarbiausia isiklausyti i save ir bandyti pajausti mazutes sirdutes norus - as supratau, kad mes dar norim pabuti kartu 😀 vakar ta proga mazoji net kakuti i puoduka padare 😃 noriu visu pirmuju gyvenimo pamokeliu dukryte pamokyti pati 😀
Niu va kaip graziai patare profesionalas, nera ir ka pridurti. 😀
manau ši mamytė sulaukė visokiausių patarimų ir iš psichologės pusės http://gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_seima/dilema-grizti-i-darba-ar-auginti-kudiki.d?id=61068247
kaip ir forume sakiau, nuo šių metų daugeliui mamų kils tokia dilema.. bet realybė yra tokia, kad ir įstatymai metinukų ir mažesnių kartą auginančioms teks rinktis ar taip ar taip... aplamai, jau rinkosi, kai rašė prašymus dėl vaiko auginimo atostogų..
vat aš tą patį pagalvojau, jei mama jau dabar dvejoja, tai ji ir gailėsis vėliau.
Dar vienas pastebejimas. Jei visos augintu vaikus namie iki 3 metu, galbut neturetume Lietuvoje nei grybauskaiciu, nei profesoriu (moteru), nei kitu daug pasiekusiu moteriskiu. Nes jei auginame ne viena, o kelis vaikucius iki 3 metu, tikrai nemazai laiko is karjeros issibraukiame. Aisku, viskas imanoma, bet pabandykite pacios tai padaryti praktikoje!
Kiekviena realizuoja save taip, kaip sugeba geriausiai.
Esu tikra, kad net didziausia karjeriste, gali buti gera mama.
Kiekviena normali mama geriausiai zino, kas geriausiai jos vaikui. Aisku, reikia atsizvelgti i psichologu rekomendacijas vaika auginti iki 3 metu namie, taciau ne visada taip iseina, ne visada taip nori mama. Jos interesai irgi svarbus, ne tik vaiko. Kaip surasti balansa tarp moters, mamos, zmonos, darbuotojos, vaiko interesu irgi spresti kiekvienai.
Siuo konkreciu atveju, jei moteriai kyla abejoniu dabar esu beveik tikra, kad isejus i darba ji gailesis. Bus gaila vaiko, bus sunku visur suspeti, jausis kalta. Tuomet, gal geriau paluketi.
As asmeniskai manau, kad ankstyvas isejimas i darba pateisinamas tada, jei mama labai labai nori, arba jei nera kitos iseities.
tikra tiesa...na bet kai planuoji, manau viskas imanoma, as tarkime kadangi noriu su vaiku buti kuo ilgiau, tai jau dabar su vyru galvojame kaip tai igyvendinti, nors vaikui dar metuku nera. Bet aisku jei tai butu pinigu klausimas, tada tikrai eiciau dirbti, beyt kalba eina man rodos apie save realizavima daugiau, nora islysti, nora atitrukti ir panasiai.
plius realybė Lt kitokia, kas kad specialistai rekomenduoja vaikus namie augint iki trijų metų, bet reikia galvot ar tai įmanoma, ar galėsit vaikams bent duonos nupirkt jei sedėsim be pajamų ir tt, ne visi išgali ir tas aukles samdyt arba ne visi turi artimųjų kurie gali padėt
aš ir manau , kad čia vyksta normali diskusija, kiekvienas išreiškiam ir priimam nuomones kaip mokam 😉 manau mama pati nuspręs, kas jai geriausia, nes pirma ne visi vaikai vienodi, ne visi tėvai taip pat, aš pvz turiu patirties ir iš tokios ir iš kitos pusės, mano kolegei pasiūlė grįžti į darbą į superinę darbo vietą ir ji pabijojo, vėliau tą vieną užėmė kita moteris ir tokio pasiūlymo kažin ar besulauks, kitas pavyzdys tai aš - išėjau į darbą, o biliotenis sekė vienas po kito, užpuolė depresija plius vaikas sunkiai adaptavosi darželyje, buvo visokių minčių, bet tik ramiai pakalbėjus su savimi -priėmiau sprendimą ir dabar nesigailiu