Daugelis darbdavių patys yra mamos ir tėčiai, tačiau priimant į darbą jauną mamą, jiems kažkodėl kyla įvairiausių klausimų ir dvejonių. Jūsų dėmesiui – penki klausimai, kurių jūsų gali paklausti prieš priimant į darbą po Motinystės atostogų.
Pirmas klausimas: Kas padės Jums prižiūrėti vaikus?
Netinkamas atsakymas: „Tai ne problema, jei reiks, padės seneliai“.
Geresnis atsakymas: „Aš jau prieš kurį laiką susiradau patikimą auklę/vaikų priežiūros įstaigą, kuri tinkamai pasirūpins mano vaiko priežiūra. Esu apgalvojusi ir pasirūpinusi visomis detalėmis, kad galėčiau grįžti į darbo rinką.
Antras klausimas: Ką darėte per praėjusius metus, kad neprarastumėte profesinės kvalifikacijos?
Netinkamas atsakymas: „Atvirai pasakius, nieko ypatingo. Vaiko auginimas reikalauja iš moters 24 valandų per parą dėmesio, tačiau dabar aš esu čia, kad atnaujinčiau savo įgūdžius ir pasivyčiau tai, ką praleidau“.
Geresnis atsakymas: „ Skaičiau naujausią profesinę literatūrą, domėjausi šios srities naujovėmis. Taip pat lankiau kompiuterių kursus bei gerinau savo užsienio kalbos žinias (arba mokiausi naujos kalbos)“.
Trečias klausimas: Ką Jūs darysite, kai sirgs vaikai?
Netinkamas atsakymas: „Tikiuosi supratimo iš jūsų ir kolegų. Darbą už tas dienas, kai nebūsiu dėl vaikų ligos, padarysiu vėliau, kai tik galėsiu“.
Geresnis atsakymas: „Tai aš kruopščiai apgalvojau ir pasiruošiau. Tokiems atvejams esu susiradusi auklę/ susitariau su savo nedirbančią mamą, kad pasirūpintų sergančiu vaiku. Aš tuo tarpu galėsiu dirbti“.
Ketvirtas klausimas: „Ką apie grįžimą į darbą mano jūsų antroji pusė?“
Netinkamas atsakymas: „Jis turės susitaikyti su tuo, kad aš nusprendžiau dirbti“.
Geresnis atsakymas: „Mano vyras remia mano sprendimą grįžti dirbti. Jis man pritaria, palaiko“.
Penktas klausimas: „Kokios pagalbos jums reikia pradedant dirbi?“.
Netinkamas atsakymas: „Šiek tiek užtruks, kol aš priprasiu prie naujo ritmo. Tikiuosi, kad man padės kolegos“.
Geresnis atsakymas: „Man nereikia jok ios specialios pagalbos ar ypatingų sąlygų. Tik norėčiau užduoti keletą klausimų, susijusių su mano pareigybėmis žmogui, kuris už tai atsakingas. Gal galėtumėte pasakyti, į ką man kreiptis?“.
Na darbo patirties pas mane laaabai mažai. trys pagr.priežastys, kiek teko eiti į pokalbius dėl darbo tai pirma, kad vaikas mažas (ir nekreipia dėmesio, kad bus kam prižiūrėti ligų atveju), antra, kad be profesinės patirties(o kaip ją gauti, jei nepriima niekas?), trečia, kad studijuoju, reikės į sesijas ir pan. . . . tai va, dėl darbo mūsų krašte viltį praradus visiškai . . .
kai as pradejau dyrbt ir teko su vaiku gultis y ligonine pora kartu per pora menesiu tai darbdaviai buvo labai nepatenkinti ir tik dziaugesi kad nusprendziau iseit is darbo. zinoma man leido galimybes but namie su vaiku, ne visi tai gali sau leist.
Yra 2 pusės- kai esi darbuotojo pozicijoje ir kai esi darbdavio. Aš pati stengiuosi neimti nedarbingumo pažymėjimų, pabūna auklė, arba seneliai, arba su vyru pakaitom iš darbo po kelias valandas atsiprašom. Iš darbdavio pozicijos žiūrint į šį reikalą- tai aš pati atsirinkdama darbuotojus visada užduodu klausimą- o kas slaugys vaikus? Aišku, visai kas kita, kai bėdos rimtos, bet jei vaikas per mėn 2-3 k. serga peršalimo ligomis? Tikrai nė vienas darbdavys nenorės tokios darbuotojos, kuri per mėn. dirba tik 1-2 savaites...
as dirbu ligoninej tai tikrai nebuna bedu jei reik imti nedarbingumo pazymejima,tikrai supratingi pas mus visi 😉