Vasara – ledų valgymo metas. Teigiama, kad valgomieji ledai vieni iš sveikiausių desertų. Apie juos kalbamės su studijos “Sulieknėk sveikai” (www.sulieknek.lt) vadove, sveikos mitybos specialiste, Vaida Kurpiene.
Ledai ledams nelygu, taigi ir jų maistinė vertė stipriai skirasi. Dažnai teigiama, kad valgyti ledus sveika, nes juose yra būtinųjų aminorūgščių, kalcio, kalio, fosforo bei vitaminų A, B, D, E ir P, tačiau dažnai pamirštama paminėti, kad šiuolaikiniuose valgomuosiuose leduose yra didelis kiekis cukraus (t.y. greitai pasisavinamų angliavandenių), sočiųjų riebalų ir maisto priedų.
Jei ledai natūralūs, pavyzdžiui pagaminti namuose, tai tikrai sveikas desertas. Bet kokiu atveju, kaip ir visiems kitiems desertams būtinas saikas, nes ledai net ir karštą vasarą neturėtų būti kasdienininio raciono dalis. Be to, jei tą dieną valgote ledus, tai atitinkamai antroje dienos pusėje turėtumėte sumažinti kito maisto kiekį. Kitu atveju vasaros pabaigoje Jūsų talija Jums nepadėkos.
Galime palyginti keletą valgomųjų ledų, pirmiausia pasižiūrėkime pramoniniu būdu pagamintų ledų sudėtį. Visuomet reikia žiūrėti ne tai, kas didelėmis raidėmis, o tai, kas mažomis pažymėta. Puikus žinių šaltinis tokiu atveju maisto priedų ir maisto produktų žinynas inbelly.com (anksčiau buvo sveikasvaikas.lt)
Pavyzdžiui pramoniniu būdu pagaminti:
A. Grietininiai:
B. Sorbetas:
Gaminamų namuose sudėtis visai kitokia. Beje, jiems pasigaminti jokių ypatingų prietaisų nereikia:
C. Grietininiai: grietinėlė, kiaušinio tryniai, pienas, vanilinis cukrus, druska
D. Sveikiausias ledų variantas – natūralus sorbetas (Lietuvoje dažniausiai vadinami šerbetu): kiviai, medus, laimo ar citrinos sultys, tarkuota citrinos žievelė Keli naminių ledų receptų variantai:
- bananiniai ledai su levandomis ir kakava
Dvi neigiamos tendencijos
Pirma tendencija, o gal jau ir taisyklė, kad pienas keičiamas į pieno miltelius. Antra – pieno riebalai keičiami pigesniais menkaverčiais augaliniais riebalais. Pridedant pastarųjų, keičiasi valgomųjų ledų struktūra bei skonis. Siekdami atkurti natūralių ledų skonį pramoninkai prideda papildomų maisto priedų.
Verta žinoti, kad maisto pramonėje naudojami hidrogenizuoti aliejai ir juose yra pakitusių riebalų (trans riebalų), veikiančių kaip kancerogenas, didinančių blogojo (MTL) cholesterolio ir mažinančių gerojo (DTL) cholesterolio lygį.
Apie pakitusius (trans riebalus) plačiau ČIA )
Kaip pasirinkti ledus?
Visuomet skaitykime ne tai, kas užrašyta didelėmis raidėmis, bet apverskime kitą pusę ir perskaitykime kas parašyta mažytėmis raidelėmis etiketėje.
1. Svarbu žinoti, kad eiketėje visuomet pirmiausiai paminima didžiausia sudėtinė dalis, o paskutiniu įrašu pažymimas mažiausio kiekio ingredientas. Pavyzdžiui, jei tai grietininiai ledai, tai pirmu ingredientu negali būti minimas vanduo.
2. Patartina rinktis kuo mažiau sudėtinių dalių turinčius ledus. Atminkite, kad pramoniniu būdu pagaminti ledų be priedų neįmanoma. Kai kurie jų, pavyzdžiui natūralus stabilizatorius pektinas, nėra kenksmingi, bet dar yra sintetiniai emulgatoriai, kvapikliai, dažikliai, rūgštikliai. Kai kurie net ir natūralūs maisto priedai nėra sveiki.
Bet kokiu atveju, ilgas maisto priedų sąrašas rodo prastesnę kokybę. Nebūtina mokytis viso priedų sąrašo. Jei jau nusprendėte pasirinkti sveikesnius ledus, tai prie ledų šaldymo lentynos pastovėkite šiek tiek ilgiau ir palyginkite etiketes tarpusavyje. Pasirinkite geriau mažesnį kiekį ledų, bet su trumpesniu „E“ priedų sąrašu bei natūraliais ingredientais.
3. Jei jau renkatės valgomuosius ledus su uogiene, tai paskaitykite kas užrašyta, vardinant sudėtines dalis. Jei išvardinta visa uogienės sudėtis – tuomet gerai, jei ne – tuomet geriau tokius ledus padėti atgal į lentyną, nes tikėtina, kad pridėtoje uogienėje yra didžiulis kiekis cukraus, mažai uogų ir pačioje uogienėje didelis kiekis dažiklių, aromatinių medžiagų ir kitų maisto priedų. Dar geriau, jei leduose įdėtos uogos, o ne jų uogienė. Na, bet tai retas atvejis.
4. Jei mėgstate vaisinius ledus, taip pat būtina skaityti jų sudėtį. Juos gaminant pasitaiko, kad sudėtyje yra tik 2% sulčių ar net visai jų nera, o visa kita: vanduo, gliukozės sirupas, dažikliai, kvapikliai ir kiti maisto priedai. Taigi vėl jums pagelbės atsirinkti tik sudėtinių dalių sąrašo skaitymas. Taigi būtina, kad vienos iš pirmųjų sudedamųjų dalių būtų paminėtos sultys, o dar geriau vaisių tyrė.
5. Jei užrašyta, kad ledai yra braškių ar obuolių skonių, tai visiškai nereiškia, kad juose yra braškių ar obuolių. Tiesiog yra pridėta braškių kvapo, skonio ir spalvos… Kitu atveju būtų taip ir parašyta „su braškėmis“.
6. Jei renkatės ledus su glaistu, pasiskaitykite iš ko tas glaistas pagamintas. Labai retai, tai šokoladas ar kakavos sviestas. Dažniausia tai cukrūs ir augaliniai riebalai, turintys jau mano minėtųjų sočiųjų ir trans riebalinių rūgščių.
7. Renkantis ledus svarbu atsižvelgti ir į tai, kokiomis ligomis serga žmogus. Jei padidėjęs cholesterolio lygis, sergama širdies ir kraujagyslių ligomis, reikėtų rinktis liesesnius, pavyzdžiui pieniškus ar sorbetą, ir su mažesniu cukraus kiekiu ledus.
Jei kankina alergijos, įvairios odos ligos – būtina vengti leduose esančių dažiklių ir kitų maisto priedų, kurie veikia organizmą kaip pseudo alergenai, t.y. patys nealergizuoja, bet paaštrina visas esamas alergijas. Alergiški žmonės turėtų atidžiai skaityti net ir pačių paprasčiausių valgomųjų ledų, pavyzdžiui grietininių ledų be priedų, etiketes. Net ir tokiuose leduose gali būti riešutų ar kviečių pėdsakų.
Apibendrinant, jei norite sveikesnio pasirinkimo – būtina skaityti etiketes, ypač tai, kas parašyta mažomis raidėmis.
Ar pieno milteliai yra blogis? O gal tai tiesiog pienas miltelių pavidalu?
Visais atvejais produktas yra tuo sveikesnis ir mitybinė vertė didesnė, kuo jis mažiau apdorotas. Kad lengviau būtų suprasti galime palyginti šviežiai spaustas sultis ir „natūralias“ sultis pagamintas iš vaisių koncentrato, pardavinėjamų tetrapakuose. Jose vandens kiekis toks pat, kaip ir natūraliose, bet maistinė vertė bei skonis skiriasi iš esmės. Pieno miltelių gamybos proceso metu dalis pieno baltymo suyra, taigi teigti, kad pieno milteliai tai tas pats, kas pienas, ar grietinėlės milteliai lygiaverčiai grietinėlei- negalima.
Ar tai, kad leduose yra mažiau pieno baltymų ir riebalų lemia jų kokybę ir ar tai įtakoja žmogaus sveikatą?
Mažesnis sočiųjų riebalų kiekis yra geriau, bet tai, kad pieno riebalai keičiami menkaverčiais augaliniais hidrogenizuotais aliejais, teigiamai sveikatos tikrai neįtakoja. Šie pridėti augaliniai riebalai nėra nesočiųjų riebalinių rūgščių šaltinis, kaip kai kurie įsivaizduoja. Atvirkščiai, jie dėl turimų trans riebalų (pakitusių riebalų) ne tik didina blogojo (mažo tankio (MTL)) cholesterolio kiekį, bet ir mažina gerojo (didelio tankio DTL) cholesterolio lygį.
Be to, pridedant augalinių riebalų keičiasi valgomųjų ledų struktūra bei skonis. Siekdami atkurti natūralių ledų skonį pramoninkai prideda daugiau maisto priedų, nei į natūralesnius ledus.
Ar tiesa, kad dažniausiai pirkėjai ledus renkasi pagal skonį, o ne pagal sudėtį?
Labai dažnai atsižvelgiama į kainą. Jei jums rūpi jūsų sveikata rekomenduočiau nusipirkti mažesnį kiekį valgomojų ledų, bet natūralesnės sudėties.
