Nuo seno įprasta manyti, jog Rytų kultūrose vyrauja susikaupimas, pasirengimas, disciplina. Pastaroji ypač, tai galima pastebėti ne tik filmuose apie geišas ar samurajus, bet ir žiūrint tradicinius serialus. Iki šių dienų Kinijoje galioja griežti įstatymai ir dažnai kelionės į Kiniją metu lietuvius tenka įspėti, jog svečioje šalyje privalu laikytis vietinių taisyklių.
Visgi, Kinija vis greičiau keliauja į tarptautinę erdvę ir noromis nenoromis tenka pastebėti, kaip Vakarų šalyse užaugę kinų vaikai tampa itin pažangiais moksluose, gauna aukštus apdovanojimus ir karjeroje sparčiai žengia aukštyn. Kai kurie mokslininkai teigia, jog taip yra dėl griežtos kinų šeimose ir mokyklose taikomos disciplinos.
Auklėjimas prasideda šeimoje
Kinų šeimose griežtos tradicijos. Čia, skirtingai nei Lietuvoje, daugiausiai dėmesio vaikams skiriama jau šeimoje. Nuo mažumės mažyliai mokomi disciplinos, pasitikėjimo savimi, atsakomybės. Tėvai nelaukia kol mokykla ar darželis vaikus paruoš gyvenimui ir šiuo darbu užsiima patys. Ne retai Kinijoje vaikai nelanko darželių, o yra ruošiami, mokomi ir auklėjami namuose.
Tikrų kinų namuose, vaikas privalo turėti stiprų savo vidinį „aš" ir nelaukti, kol kažkas jam pasiūlys saldainį, padarys nuolaidą, atleis už suklydimą. Todėl skirtingai nei liberaliose Vakarų šalyse, Kinijoje vaikai nuo mažumės spaudžiami lankyti daugelį būrelių ir save išbandyti daugelyje sričių. Labai blogai, jei vaikas neišdrįsta mokytis iki galo ir bando atsisakyti papildomos veiklos - tai praktiškai netoleruojama. Tuo tarpu mūsų kultūroje dažniausiai didelis dėmesys skiriamas vaiko saviraiškai, jo gebėjimui pasirinkti ir atsiskleisti ten, kur jis gali būti gabiausias.
Kinijoje ypač puoselėjami menai ir daugiapusiškumas, todėl čia vaikai ne tik moka įvairių menų, tačiau dažnai ir save išbando įvairiose sporto šakose. Pedagogai spėlioja, ar tokios vaikų ugdymo taisyklės lemia tai, kad daugelis Rytų kultūrų yra gerokai toliau pažengusios negu vakarai, o iš Kinijos ar Japonijos atvykę jaunuoliai Vakarų valstybėse pasiekia mokslo ir karjeros aukštumų. Kelionės po Europą dėka ne retas jų pasiekia įvertinimą, kurio niekada nepelnytų savo šalyje.
Kinų tėvai ir mokytojai vaikams kelia didžiulius reikalavimus, kuriuos vaikystėje patys turėjo atitikti, kuomet juos jiems kėlė jų tėvai. Štai keletas pagrindinių tipinių taisyklių, kurios gali būti taikomos tradicinėje kinų šeimoje vaikams:
1. Mokykloje savo bendraamžius brandumu ir pasiekimais reikia lenkti dvejais metais
2. Namų darbai visuomet turi būti paruošti ir atlikta papildoma užduotis.
3. Gerai vertinami pažymiai tik aukštesni už 8.
4. Nereikia laukti komplimento ir pagyrų, nes tai reiškia pasipūtimą.
5. Įvykus kivirčui su mokytoju, tėvai privalo stoti į mokytojo, o ne savo vaiko pusę.
6. Viskas, ką vaikai daro, turi būti tokio lygmens, kuris leistų pelnyti medalį.
Sportiniai laimėjimai - vertybė
Kinija yra šalis, kuri labai didelį dėmesį skiria Olimpinėms varžyboms. Todėl čia sportinis vaikų pasirengimas yra labai rimta disciplina. Jeigu Lietuvoje per fizinio lavinimo pamokas daugelis mergaičių mieliau trina suoliuką ir simuliuoja, neatvykti ar nedalyvauti fizinio lavinimo pamokoje Kinijoje prilygtų dideliam prasižengimui.
Nepaisant to, fiziniam pasirengimui taikomos griežtos taisyklės, o vaikams neretai tenka ištverti sunkias ir net alinančias treniruotes, kurias Vakarų sportininkai, o ir pedagogai, sunkiai toleruoja.
Kinijoje labai pakalusi specialybė - fizinio lavinimo mokytojas arba treneris. Sporto klubų čia itin gausu, daugiausiai juose lankosi jaunimas ir mokiniai. Didžioji pasaulio dalis jau žino apie griežtą treniruočių grafiką mokiniams, o ir pačioje Kinijoje treneriai gana dažnai kaltinami vaikų mušimu. Taip yra todėl, kad griežtos treniruotės ir smurtas sunkiai atskiriamos arba riba peržengiama gana dažnai, tiesiog griežtoje santvarkoje į viską žiūrima kiek kitaip.
Jei tėvai kinai ketina užauginti šeimoje olimpinį čempioną, į sportinę mokyklą vaiką privalo išsiųsti jam sulaukus penkerių. Čia kiekvieną dieną nuo ankstyvo ryto vaikai pradeda gimnastikos, plaukimo, svorių kilnojimo, atletikos treniruotes.
Ištvermės ir pasirengimo lavinimas - vidinė ir fizinė dvasia. Sudėtingas treniruotes vaikams tenka iškęsti tyloje ir didžiausia klaida yra išleisti bent kokį garsą. Dažniausiai tylos neišlaikę ir savyje emocijų nesuvaldę vaikai būna pamokomi fiziškai.
Jeigu šeimoje nusprendžiama, kad vaikas taps sportininku, apie mokslinius ir kitus pasiekimus dažnai tenka pamiršti, nes sporto mokykloje vaikai praleidžia visą savo laiką ir net skaitymo lavinimui jo nelieka. Tai ypač pasakytina apie vyresnio amžiaus vaikus, nes kuo vaikai vyresni, tuo labiau sudėtingėja ir intensyvėja treniruotės mokykloje.
Deja, visas jėgas ir laiką atidavę sportui tokie olimpiniai jaunuoliai vargiai skaito ir orientuojasi pasaulio aktualijose, todėl didžiausia pražūtis - netapti čempionu. Tokiu atveju vienintelė ateitis lieka skurde arba dirbant juodžiausius darbus.
Savaitgalio keliones į įvairius forumus ir konferencijas organizuojantys pedagogai šiandien Lietuvoje vis garsiau kalba apie ugdymosi pamokas iš Kinijos. Žinoma, drastiškų permainų neturėtų būti, tačiau vis dažniau spėliojama, ar itin griežta disciplina gali pasiteisinti, ar taip išugdytos asmenybės vėliau nestokoja savirealizacijos ir stabilumo.
Autorė : Justina Kabakaitė
Nuotraukos: fotolia.com
