Realiai tai niekas areštinėn nekeliauja savo noru, nebent tai būtų muziejus. Ne taip senai ši unikali erdvė buvo atverta visuomenei.
Šie senieji mūriniai pastatai turėjo ne vieną šeimininką. Pastaruoju metu tai buvo policijos laikino sulaikymo areštinė. Dabar šios patalpos, esančios T.Kosciuškos gatvėje, yra pritaikytos muziejinei veiklai. Dar ''Vaikų šalis'' parodos metu muziejaus darbuotoja rekomendavo apsilankyti. Muziejai mums patinka, tad su Gyčiu užsukome čia pasidairyti.
Jausmas gan keistas, prieš akis atsiveria ilgas areštinės koridorius su pravertomis sunkiomis celių durimis. Šiose ankštose celėse buvo laikomi žmonės, kartais net iki tūkstančio. Apšvietimas taipogi kuria niūroką atmosferą.
Celėse išlikę autentiški gultai, sienų nutaškymai, tekstų išraižymai, bei kiti čia buvusių įkalintų žmonių palikti ženklai.
Ant vieno nutrinto gulto aptikome net išrėžtą šachmatų lentą
Iš tiesų šiuose mažuose įkalinimo kambariuose pristatoma sukilimo istorija – įvairūs asmeniniai daiktai, trumpos biografijos, dokumentai.
Kiekviena celė skiriama vis kitai asmenybei ar platesnei temai supažindinti.
Šiuo metu muziejuje dar vyksta paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. Tai puiki proga dabar pamatyti autentiškus sukilėliams priklausius daiktus, nes tai ne nuolatinė paroda.
Dar prieš pradedant muziejaus apžiūrą, mus informavo jog nuskambėjus varpams vertėtų iš celių išeiti į koridorių ir pažiūrėti videoprojekcijas ant sienos.Tuomet dar labiau pritemsta šviesos sukurdamos ypatingą atmosferą.
Ar man patiko muziejus? Taip, nes nežinau kodėl, bet tik suaugus pradėjau labiau domėtis istorija. Man labai maga prisiliesti prie praeities ir pamatyti autentiškus dalykus. Gyčiui taip pat nebuvo nuobodu. Vadinasi, šis muziejus tinka ir vaikams, tiems jau gan ūgtelėjusiems.
Įdomu ?
Šauniai leidžiat laiká 😀