Aš myliu save visokią

O gi už tai, kad aš esu aš: kartais pikta, kartais linksma, kartais išklausanti, kartais reikalaujanti dėmesio ;)

KĄ tikrai esu girdėjusi iš savo draugų – kad esu tikra optimistė, kuriai stiklinė visada puspilnė:) kad vakarėlyje visada smagiai nuteikia mano skardus juokas. 

Ir kad manęs visada galima klausti patarimo, nes aš ne tik rasiu, kaip spręsti kilusią problemą, bet rasiu toje problemoje ką nors naudingo. Gal aš tokia ir esu. Stengiuosi žvelgti į gyvenimą pozityviai, kartais pritrūksta jėgų, bet juk ir aš turiu tikrai gerų draugų... Kurie išklauso ir myli mane visokią...

Draugai ir artimieji myli mane taip pat už tai, jog kai reikia galiu būti impulsyvi - vakarėlio metu kilus minčiai rytoj važiuoti į pajūrį, mes taip ir padarysime – pabudus pvz., 5 ryto, kad galėtumėm išnaudoti visą dieną, bei neįsidėjus nieko – rankšluostį ir „maudymuką“ gi galima nusipirkti vietoje (ačiū mylinčioms močiutėms, kurios tikriausiai kartais bijo kelti ragelį :D), bei labai planuojanti (vakarėliai pas mus kaip sako draugai – neįsivaizduojami be Linos žaidimukų ir užduotėlių). Už keliones ekspromtu ir aš labai myliu save, nes tai suteikia tiek galimybių.

Aš žinoma myliu save už tai, kad kartu su vyru sukūrėme šeimą, už tai, kad mokam pasijuokti iš eilinės nesėkmės sudegus bulvėms keptuvėje, ar kai aš per skubėjimą nubraukiu vyro automobilio šoną manevruodama į siaurą garažą... (na jis tikrai tikrai per siauras ir pastatytas taip nepatogiai kieme :D)

Aš myliu save tokią netobulą, nes turiu galimybę tobulėti, mokytis ir siekti.

Myliu save už tai, jog du kartus atidėjau savo karjeros galimybes į lentyną ir turiu dvi poras besąlygiškai mylinčių akučių.

Galbūt kartais per daug reikalauju, jog viskas vyktų pagal mano scenarijų (žinau, vyras baisiai to nemėgsta ir aš tikrai toj vietoj užsispyrusi), bet kaip gi kitaip sieksi savo tikslų. Galbūt kartais priešingai, besistengdama dėl kitų, pamirštu, jog pati esu asmenybė ir man reikia „laisvo oro“, pabūti su savim ir savo mintimis. O kartais būnu tiesiog pikta dėl nieko, na galbūt dėl mėnulio fazės, bet nežinau, ar norėčiau tai keisti. Juk dėl šių savybių aš ir esu ten, kur esu, ir su tais žmonėmis, su kuriais esu. Neee, nenorėčiau nieko keisti... Aš myliu save kaip visumą ;)