Prieš penketą metų mano kasdienybėje atsirado pomėgis bėgti, nes magistro studijų ir sėdimo darbo derinimas išderino mano fizinę ir dvasinę būseną, o tai ėmė atsispindėti ir mano kūne. Niekada nebuvau iš tų, kuri laikytųsi dietų, bet ir sprendimas per mažo dydžio garderobą iškeisti didesniais dydžiais - ne man. Planavimas lauktis kūdikio taip pat kėlė klausimų: keliais kilogramais pasunkėsiu ir kaip apskritai tas kūnas deformuosis laukimosi metu ir persiformuos jau kūdikio susilaukus.
Bėgimas daugiau ar mažiau 65 kg svėrusį mano 169 cm kūną per dvejus metus palaipsniui patobulino iki 58-60 kg. O tada, ne kaip iš giedro dangaus, bet žinia, jog laukiuosi. Išduotoje nėščiosios kortelėje buvo užfiksuotas pradinis mano 10 savaičių ir 3 dienų nėštumas lydymas 60 kg svoriu ir žodiniu mane prižiūrinčios ginekologės prašymu kaskart atėjus į vizitą namuose pasisverti. Kadangi namuose turiu elektronines svarstykles, problemų dėl priemonės svorio kontrolei vykdyti nekilo, bet atsirado perdėtas, iki tol niekad nepraktikuotas noras sverstis kone kasdien.
Žinojau, kad besilaukdama nenoriu pasiekti didesnio nei 20 kg prieaugio. Pavyko. Likus savaitei iki gimdymo svėriau 73,2 kg. Gimdymo dieną svoris siekė 74 kg. Viso nėštumo metu prie įprasto svorio prisijaukinau papildomus 14 kg. Buvau beveik tikra, kad toks svorio padidėjimas laukiantis yra normalus ir saikingas, bet po apsilankymo pas edokrinologę praėjus šiek tiek daugiau nei metams po gimdymo buvau subarta, jog visgi priaugau per daug kilogramų ir būtų buvę tobula tepasiekti 9 kg papilnėjimą.
Paprastai internete publikuojamuose straipsniuose akcentuojama, jog per gimdymą moteris netenka 6-7 kg, kuriuos sudaro kūdikio svoris (3,5 kg (mano naujagimė svėrė 3,73 kg), placentos ir virkštelės svoris (1-1,2 kg), vaisiaus vandenų svoris (0,5-1,5 kg). Atsidariusi savo svorio kontrolės (nėštumo metu ir po gimdymo) lentelę matau, jog trečiąją dieną po gimdymo mano kūnas jau buvo atsikratęs 8 kg. Praėjus dvejiems mėnesiams po gimdymo svėriau 1 kg mažiau nei pirmųjų nėštumo savaičių metu. O vėliau mano svoris pasiekė turbūt tik ankstyvoje paauglystėje turėtą svorį, nes sveriau 55 kg. Pastarąjį svorį išlaikiau visus antruosius kūdikio auginimo metus, jaučiausi fiziškai stipri, o tokio svorio pasiekimui nuopelnus skyriau žindymui, aktyviam ir dėmesio reikalaujančiam savo vaikui, bėgiojimui, baseino su vaiku lankymui, vaikščiojimui, ju2ju2 active màmà mamų treniruotėms su mažyliais, kurį laiką gan drastiškai pakitusiai mitybai, kai dėl tikėtinos, bet vėliau nepasitvirtinusios vaiko alergijos iš savo raciono buvau visiškai pašalinusi savo labai mėgiamus, mitybos piramidės smaigalyje esančius, saldumynus ir, galiausiai, skydliaukės hormonams, kurių vienas išsiderino ir kurį laiką neatitiko normos.
Žinoma, akivaizdžiai pastebėdama žindymo naudą savo svorio kitimui, su nežinomybe laukiau kaip svoris kis žindymui retėjant ir atsiradus menstruacijoms. Tai atsitiko tai, ko aš labiau nenorėjau atsitinkant. Svoris ėmė augti ir pasiekė 63 kg ribą. Kai mėgavausi 55 kg rodikliu svarstykliu ekrane, svėrimosi įprotis nebeatrodė toks aktualus, na, o dabar, ne taip džiuginantys kilogramai vis dažniau paskatina pasitikrinti užlipant ant svarstyklių ir vėl. Panašu, kad teiginys apie tai, jog kiekvienas nėštumas moteriai palieka 5 kg mano atveju yra tiesa. Nedramatizuoju, bet aš norėčiau sukontroliuoti, kad mano svoris daugiau neaugtų.
Beje, svorio kontrolė ir jo fiksavimas nėštumo metu man leido pastebėti tam tikrų tendencijų. Pavyzdžiui, daugiausiai svorio (3 kg) priaugau šeštąjį nėštumo mėnesį, mažiausiai (300 g) – trečiąjį nėštumo mėnesį, o septintąjį-devintąjį mėnesiais prieaugis, kad ir nežymiai, bet buvo mažesnis negu nėštumo mėnesiais iki šeštojo mėnesio.
Paprastai moterys jaudinasi ne tik dėl įtakos svoriui nėštumo metu, bet ir grėsmės atsirasti strijoms. Aš į strijų atsiradimą nusiteikiau reaguoti be emocijų, o jų atsirado tik krūtų srityje.
Labai gerai pamenu savo būseną praėjus vos keletui dienų po gimdymo. Stovėdama priešais veidrodį suvokiau, kad mano kūnas išties pasikeitė, lyg tai būtų net ne mano kūnas, bet džiugiai nuteikė tai, kad atrodau gal ir visai neblogai, įsivaizdavau būsiant blogiau. O dabar, praėjus beveik dvejiems metams, žvelgdama į tas pirmųjų dienų po gimdymo nuotraukas, vertinu, kad neatrodžiau taip puikiai kaip kad jaučiausi tuomet. Labiausiai teigiama prasme mane nustebino po gimdymo (kad ir laikinai) pakitusios kūno formos centimetrais, nes niekada manęs nedžiuginusi klubų apimtis sumažėjo, o krūtinė padidėjo. Šiuo metu ir klubai, ir krūtinė atitinka priešnėštuminio laikotarpio centimetrus.
Praėjus trims mėnesiams po gimdymo, ginekologei leidžiant galėjau ir vėl bėgioti. Vieno su bėgimu susijusio renginio metu turėjau galimybę atlikti savo kūno sandaros analizę. Apie tokią analizę žinojau ir anksčiau, bet niekuomet nebuvau jos atlikusi. Pati analizės procedūra ilgai netrunka. Užfiksuojamas kūno svoris ir ūgis, o tada kūno sandaros analizatorius naudodamas tariamosios varžos metodą nustato kūno kompoziciją. Saugūs, nejuntami elektros signalai pereina per asmens, užlipusio ant prietaiso platformos, kūną.
Atlikto matavimo rodiklius komentavęs asmuo mano atveju šiek tiek nusistebėjo paminėdamas, kad mano kūnas yra linkęs pilnėti ir būti apkūnus, bet rodiklių (riebalų masės, raumenų masės, kūno masės be riebalų, kūno masės indekso, kaulų masės ir t.t.) interpretacija leidžia pripažinti, kad būdama 30 metų amžiaus, 169 cm ūgio, 54,6 kg svorio atitinku metabolinį amžių, atitinkantį 15 metų. Tyrimo metu mano amžius pagal medžiagų apykaitą (kūno amžius) buvo mažesnis nei faktinis mano amžius, todėl tai parodė, kad man nereikia gerinti medžiagų apykaitos.
Norinčioms plačiau paskaityti apie kūno sandaros analizę siūlau apsilankyti interneto puslapyje: http://www.ibuprom.lt/#maratonai. O patį kūno analizės tyrimą paprastai atlieka ir kai kurie sporto klubai, ir visuomenės sveikatos biurai, išsitirti įmanoma ir bėgimo renginiuose ar kitose su sveikatos gerinimu susijusiose iniciatyvose. Norėčiau ir pati dar kartą atlikti kūno analizės tyrimą ir palyginti gautuosius rezultatus, nes juk svoris nuo pirmojo tyrimo pakito.
Neabejoju, jog kiekviena mūsų galime pasirinkti savo svorio kontrolės metodus, jei tik to norime. Svarbiausia, jaustis sveikai tiek fiziškai, tiek emociškai, o sveikumo sąvokai suteikti sau tinkamas individualias prasmes. Kas priimtina, naudinga ir vertinga vienai, nebūtinai taip bus ir kitai. Artėjant mano vaiko priežiūros atostogų pabaigai suprantu, kad natūraliai susidursiu su tam tikrais iššūkiais ir grėsmėmis savo svorio kontrolei, nes dabar turėsiu suderinti ne tik vaiko priežiūrą, buitį ir savo pomėgius, bet ir darbinius įsipareigojimus. Ne visada vos tik panorėjusi galėsiu skirti savo laiką sportui, ne visada pietums į darbą įsidėsiu namie gaminto maisto, bet pasižadu ne kam kitam, o sau, kad noriu ir stengsiuosi kontroliuoti savo svorį.
