Atjunkyti Negalima Palaukti. III dalis

BE PASEKMIŲ

            Jeigu vis dėlto nusprendėte atjunkyti be pasekmių sau ir vaikui, pamąstykite, ar norite visai nutraukti žindymą, ar užtektų tiesiog sumažinti pridėjimų prie krūties skaičių. Procesas turėtų vykti nuosekliai, reguliuojamas mamos, kuri bet kokiu momentu gali sustoti ir žengti žingsnį atgal, jei to reikalauja sveikata ir psichinė vaiko gerovė.

Kai vaikas jau pasiruošęs atjunkymui, tai galimai atlikti ir forsuotai, kelių dienų bėgyje. Tačiau jei tik susimąstote apie tai, kai vaikelis dažnai žindo, lėtas ir nuoseklus atjunkymas užtruks kelis mėnesius.

            Reikia tikėtis, kad viskas vyks sklandžiai, bet atminkite, kad vaikas bet kuriuo momentu gali pradėti priešintis (jei šis atjunkymo etapas vyksta per greitai), ir jei mama nesutiks „sustoti“, vaikas grįš į ankstesnes pozicijas, gali „pakibti“ ant krūties labiau, nei prieš tai. Todėl būtų geriau kažkur sustoti, leidžiant vaikui ilgiau adaptuotis, negu rizikuoti tokiu toli nueitu keliu.

1.      Pirmasis tikslingas atjunkymo žingsnis – dieninių žindymų mažinimas. Esmė – užimti vaiką, aktyviai sudominti naujais užsiėmimais, žaidimais, pasivaikščiojimais, mėgstamu valgiu. Tačiau pernelyg stresinėse situacijose vargu ar tai padės, pvz., jeigu mama buvo išėjusi visai dienai, arba didelėje parduotuvėje, kur daug žmonių ir dirgiklių, kai vaikas galiausiai pavargo ir prašo krūties, aukščiau išvardyti būdai vargu ar padės, ir tame nėra vaiko kaltės. Tai buvo pernelyg sunki situacija vaikui.

Jeigu vaikas žindo labiau iš nuobodulio, daugumai mamyčių dieninių žindymų mažinimui padeda „judančio tikslo“ metodas: kol vaikas būdrauja, mama aktyviai žaidžia su juo ar dirba kažkokius darbus. Į prašymą pažįsti atsakoma nukreipiančiu pasiūlymu, pvz., „Duosiu, kai pagaminsiu pietus. Gal padėtum man virtuvėj?“. Mama, kuri sėdi, poilsiauja, neturi jokio užsiėmimo (o vaiko akimis sėdėjimas prie kompiuterio ar knygos skaitymas – kaip mat „neužsiėmusi“), reiškia vaikui galimybę ateiti ir pažįsti. Tačiau jei mama nuolatiniam judėjime, praėjus kelioms savaitėms vaikas atpras pašyti krūtį.

2.      Kitas žingsnis – užmigimas be krūties. Pats populiariausias būdas – kai mama išeina iš namų dienos metu, o vaiką užmigdo kažkas iš artimųjų. Svarbiausia – nesijaudinti. Jei liekantis su vaiku žmogus nusiteikęs tvirtai ir draugiškai, mažylis greit išmoks užmigti be krūties.

3.      Užmigti be krūties, kai mama yra namie – sekantis žingsnis. Gerai veikiantis metodas – ilginti laiko tarpus kai mamos nėra šalia. Konkrečiau: mama paguldo vaiką, žada greit sugrįžti ir išeina iš kambario. Pradžiai pusei minutės, vėliau – ilginam laiką. Sugrįžusi užmigdo vaiką kaip įprastai – duodama krūtį. Pageidautina pasakyti vaikui kur ir kam ji išeina, tai turėtų būti pakankamai „svarbi“ priežastis. Pvz., pasakoma, kad eina sukrauti skalbinius į skalbimo mašiną, ir jeigu vaikas už poros minučių pasektų iš paskos – turi rasti būtent  prie skalbimo mašinos. Mama ramiai liepia sugrįžti į lovytę, bet „darbus“ pabaigia ir kitą kartą prašo laukti lovoje. Taip vaikas įpranta ramiai laukti be jausmo būti paliktam, ir kažkokiu momentu mama jį ras miegantį :)

Ir apskritai vaikui lengviau prisiderinti prie tvirtai nusiteikusios mamos, nei prie abejojančios. Atminkite, vaikas ramiau jaučiasi šalia ramios motinos :)

Vakariniam miegui puikiai veikia ir ritualų kūrimas: sutvarkome kambarį, sudedam žaisliukus, valome dantukus, dainuojame daineles ar sekame pasakėles, būtinai paglostome ir pasiūlome krūtį. Laikui bėgant žindymas tiesiog iškris iš įprastos veiksmų sekos be ypatingų problemų.

SVARBŪS MOMENTAI

            Būtinai stebėkite savo vaiko būklę! Jei sumažinus dieninių žindymų skaičių vaikas sunerimo, verkšlena, pradėjo čiulpti kažkokius pašalinius daiktus, savo pirštą ar lūpą, padaugėjo naktinių žindymų, reiškia, laikas sustoti, žengti žingsnį atgal ir vėl sugrįžti prie atjunkymo po savaitės – kitos, kai vaikas nusiramins.

            O kalbant apie motinos pasiruošimą laktacijos pabaigai - viskas paprasta. Jei jus galite išeiti visai dienai ir nejaučiat krūtų prisipildymo, vadinasi, Jūsų organizmas jau pasiruošęs. Nors tokioj būsenoj moteris gali būti ir keletą metų, be papildomos apkrovos kūnui.

            KO NEGALIMA DARYTI?

·        Nepradėkite atjunkymo sunkiais vaiko gyvenimo periodais: liga, persikraustymas, lopšelio lankymo pradžia, mamos išėjimas į darbą. Atvirkščiai: kai tęsite žindymą, vaikas lengviau adaptuosis šiems pokyčiams.

·        Nereikia nustatyti konkretaus termino, kada vaikas turės būti atjunkytas. Jei jus jau nusiteikėte, o vaikas dar nepasiruošęs, kažkas liks nepatenkintas. O atjunkymas, vis dėlto turėtų būti abipusio susitarimo reikalas.

·        Jei vaikas išgyveno stiprų stresą, įtampą (smarkiai užsigavo, išsigando, mamos neįprastai ilgai nebuvo namie...), galite jam duoti krūtį.

·        Nenaudokite psichologiškai traumuojančių būdų, pvz. netepkite krūtų karčiomis priemonėmis ar ryškiais gąsdinančiais dažais (mane tai nustebino, kad taip būna J). Vaikui krūtis – tai ramybės, gerumo simbolis, ir įvykusi „bėda“ gali sugriauti pasitikėjimą jo mažyčiu  pasauliu.

(Šaltinis - žinios, įgytos VU MF, skaityta populiarioji lietuvių bei užsienio literatūra). Deja, konkrečiau dabar neišvardinsiu, nes šaltinius turėjau įprotį išsisaugoti tik ten, kur minimi atlikti moksliniai tyrimai.

Paskutinėje 4 dalyje pateiksiu kelias situacijas iš gyvenimo, nutikusias atjunkinančioms mamos.