Augustės diAugustės dienoraštis: švenčiame Šiaulių miesto gimtadienį - įdomiai ir ekstremaliai

Jei ne miesto gimtadienis, kurį šventėme savaitgalį, tikriausiai nebūčiau sužinojusi, kad Augustė - tikra ekstremalė :-).  Lankėmės prie Šiaulių arenos, kur visos pramogos buvo skirtos šeimoms. Na, pirmiausiai, Augustė patraukė prie raudonų gaisrinių mašinų. "Noriu keltis į aukštį" - rodė Augustė ten, kur žmones kėlė aukštyn į padanges su specialiu keltuvu. Pasirodo, pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, tik tuomet  prizas - pakilimas į aukštybes. Į klausimą "kas sukelia gaisrą?" Augustė greit atsakė, tad ir bilietas kilti aukštyn - jau rankose. Uždėjo Augustei šalmą ir - aukštyn. Mamas kažkaip nenoriai kėlė, tad per daug ir nesiveržiau. Tik atsiklausiau savosios, ar nebijos. Vaikus prižiūrėjo kaminkrėtys. Stresavau, kad gal bijos maniškė, juk kelia tikrai aukštai - 30 metrų. Bet Augustė tik šypsojosi ir mojavo man. Pakėlė taip aukštai, kad net nebeįstengiau tose aukštybese savo vaiko įžiūrėti. Kai nusileido - nė menkiausio išgąsčio Augustės veidelyje.

Tik nusileidusi, Augustė nubėgo "gesinti gaisro": su vandens srove, tekančia iš žarnos reikėjo pataikyti į skylę ir numušti "ugnies liežuvį". Viskas buvo atlikta labai greit ir taikliai.

Šalia ir policija demonstravo savo rūbus, kepures, kai kurias nusikaltėlių tramdymo priemones. Tačiau Augustė griežtai atsisakė pasimatuoti jai siūlomą policijos uniformą (matyt pagalvojo "būsiu ugniagesė, kam man ta policininko uniforma?" :-)) .

Tačiau mielai sudalyvavo policijos organizuotoje loterijoje ir laimėjo pykčiui išlieti kamuoliuką bei lankstuką apie saugumą.

Ieškoti naujų pojūčių patraukėme toliau. Išbandėme virtualią realybę. Mums labai patiko filmas, sukurtas specialiai miesto gimtadieniui. Leistis amerikietiškais kalniukais virtualioje realybėje - taip pat smagu, kaip ir tikrovėje :-).

Nuo virtualybės - prie realybės: šokinėjimas su guma. Irgi - kažkodėl Augustei labai mėgiama atrakcija.

Visai šalia - robotikos, rankdarbių kūrimo palapinės. Tačiau čia Augustė tik trumpam užsuko. Žvilgtelėjusi nusprendė, kad čia ekstremalumo mažoka.

Bet pamačiusi didžiulį pripučiamą batutą, prisiminė, kad ji dar tik penkiametis vaikas. Tai kaip gi neišbandysi?...Juk ir čia galima leistis ektremaliai, pvz., žemyn galva :-).

Pamačiusi ypatingą mašiną, Augustė tuoj pat ropščiasi ir susipažįsta su viskuo, kas yra kabinoje.

"Hmmmm...O gal vis tik geriau būtų pasimokyti pilotuoti lėktuvą?...Juk aukštis - tai patinka :-)" - ir tuoj pat sėdasi į piloto muliažinę kabiną.

Įspūdžių - per akis! O žinote, kuo geras amžius, kai tau  penkeri? O gi tuo, kad atlaikius dienos pramogas, nemiegojus pietukų miegelio, vakare dar įmanoma sudalyvauti kelių valandų koncerte. Ir - iki galo. Net fejerverkų įmanoma sulaukti. Žinoma, jau tik mamos glėbyje :-).

"Tikrai geras amžius, kai vaikui - penkeri. Pietukų miegoti jau nebemiega, gali daug kartu nuveikti, o vakare, kai vaikas staiga "nulūžta", vis dar gali jį panešti savo glėbyje" - pamaniau sau.