Augustės dienoraštis: jau penkeri metai!

    Augustei visai neseniai sukako penkeri metai. Tai koks gi tas penkerių metų žmogus?..

Fiziniai parametrai: ūgis - 119 cm, svoris - 19,00 kg.

    Augustė yra mąstytoja, klausinėtoja, daug kalbanti, dar daugiau - dainuojanti. Bet tokia - ji tik namie, savoje, jai pažįstamoje aplinkoje. Kitur ji labiau stebėtoja, ilgai užtrunka, kol įsidrąsina, atsipalaiduoja. Žmonės gatvėje, autobuse, parduotuvėje, poliklinikoje ją vis dar kalbina ir apdalina saldainiais. Moka pekerėti žmones ir užmegzti su jais ryšį. Ko gero, jau stebėčiausi, jei būtų kitaip.

Ji labai judri ir neatsargi. Tad traumos itin dažnos, gerai tik, kad kol kas nieko rimto, apsieinama nusibrozdinimais ir sumušimais. Net gimtadienio dieną neapsėjo be gumbo kaktoje. Tačiau ji labai ištverminga. Ypač, kai yra gamtoje, kur gali keliauti nuo objekto prie objekto, kažką įdomaus nuveikti, lipti, lįsti ir pan. Savo ištverme gerokai lenkia už ją vyresnius vaikus. Sunkiausia užduotis mamai- nepamesti jos "iš akių", nes ji kaip žuvis vandenyje: čia tik buvo, o po minutės jau nebematai, nulėkusi kažkur toli.

   Paskutiniu metu itin bijo kokių nors gydymo ar tyrimų atlikimo procedūrų. Visai neseniai Augustei buvo daroma kardiograma, tai ji taip verkė, tarsi tie laidai, prie jos prijungti, būtų baisios adatos. O skiepijant nuo erkinio encefalito, teko mamai panaudoti visas turimas jėgas, kad išlaikyčiau glėbyje besispardančią klykiančią penkiametę. Apie kokius nors susitarimus nė kalbos negali būti...

   Ji - vis dar labai jautri, emocionali, meili. Žiūrint filmuką, kur herojui gęsia pavojus - apsiverkia. Prie artimųjų žmonių dažnai prieina apsikabinti, pasibučiuoti, apiberia pačiais nuostabiausiais komplimentais, taip išreikšdama savo meilę.

   Tobuliausi žaislai - lėlės kūdikiai. Rūpinasi jais labai labai, dažnai aiškindama, ką ir kodėl dėl jų daro, komentuoja, kaip jie jaučiasi, kodėl nevalgo, nemiega ar nevaikšto.

    Labiausiai Augustės vertinamas maistas - mėsa. Na, o iš to nesveiko maisto kategorijos, žinoma - pica, fri bulvytės. Gera tik tai, kad nekenčia coca colos ir apskritai, gerti mėgsta tik vandenį ir kartais - pieną.

   Pomėgiai. Patinka piešti. Darželyje auklėtojos sakė, kad jos piešiniai kitokie nei visų vaikų. Ji mėgsta piešti abstrakčius dalykus, tarsi mandalas, sukurtas iš daug taškelių ir kitų smulkių detalių. Myli knygas. Nors pati dar neskaito (raides pažįsta, moka rašyti spausdintinėmis raidėmis), tačiau labai patinka klausytis, kai skaitai. Kvailų kompiuterinių žaidimų nežaidžia, nes mes, tėvai, niekada neparodėme, kur jų rasti. Bet be filmukų gyvenimas neįsivaizduojamas.

    "Šnipas". Visos paslaptys bus perduotos, ten, kur "reikia". Kažkaip turi ypatingą nuojautą, kokia informacija ir kam gali būti naudinga ir įdomi. Kaimynė dar gerokai iki savo gimtadienio jau žinojo, kokią dovaną esame jai nupirkę :-).

    Stilius. Suknelės, kuri jai nepatinka, tikrai jau nebeaprengsi. Tvirtai žino, kokios šukuosenos nori tą ar kitą dieną. Labai džiaugiasi jos skonį atitikusiais nupirktais batais ar pan. Jogurtu ištepliotas veidas iki ausų geram stiliui nemaišo. Tokia galėtų eiti gatve ir jai visai nieko :-).

    Meilė ir draugystė. Darželyje tarp berniukų turi "meilę", o gal net ir dvi. Savo akimis mačiau, kaip vieną pabučiavo :-). Bet, va, per savo bendraamžio giminaičio gimtadienį griežtai atsisakė žaisti su jai nepažįstamų berniukų kompanija. Iš tolo į juos žiūrėjo, tarsi į ufonautus. Mergaičių tarpe turi vieną ar kelias geriausias drauges.

   Iš šio penkiamečio stebuklo, pritipenančio artyn, dažnai tenka išgirsti: "vaikeli, tu mano vaikeli"... Taigi, jaučiuosi, ypatinga mama - vaikelis, dažnai glostoma, apdalinama bučiniais, apkabinama ir apsupta ypatingos meilės.

Ačiū, tau, dukryte, kad esi!