Visi suprantame, kad įgūdžiai nesusiformuoja per vieną dieną ar šiaip kelių atsitiktinių kartų metu. Įgūdžiai įgyjami tuos pačius veiksmus kartojant daug kartų. Nuo pat mažens savo dukrytę mokau, kaip elgtis keliaujant pėstute gatvėje. Juk Augustei jau 4,5 metų, tad dar šiek tiek ir jau - takelis nebe į darželį, bet į mokyklą. Mums pasisekė, kad šalia mūsų namų yra darželis, o gatvė šalia jo - nėra labai judri. Tad atidarius namų vartelius ir įžengus į gatvę, mokau dukrytę sustoti ir apsižvalgyti. Tai - išties nemažas iššūkis, nes ji toks vaikas, kuris nuolatos - bėgantis, lekiantis. Jei pamatau atvažiuojančią mašiną, paraginu dukrytę eiti į šalikelę. Vieną rytą vaikas manęs ir klausia: "mama, kodėl tu taip bijai mašinų?"... :-). Kitą kartą, mums begrįžtant iš parduotuvės, vaikas bėgte nubėga grioviu, kuris eina palei šalikelę, motyvuodamas tuo, kad ten nėra mašinų :-).
Žinoma, vis dažniau Augustė pati mane moko: "prie perėjos reikia sustoti, apsižvalgyti, nebėgti". Bet kai tik atsiranda galimybė keliauti ne keliu, tai ir...pasileidžia...Be apsidairymo, laisvai ir kaip nori...
Kartais pagalvoju, jei būtų be batų, tai mano vaikas jau seniai keliautų medžių šakomis. Nes ir avėdama batus, tai bando padaryti...
Nors iki ėjimo į mokyklą dar yra nemažai laiko, tačiau man "stingsta kraujas gyslose" pagalvojus apie tai, kaip savo "lekiančią" mergaitę kada nors leisiu vieną savarankiškai keliauti į mokyklą...
Nuo kada Jūsų vaikai gatvėmis savarankiškai keliaudavo į mokyklą?...
mes jau treciokai, bet bijau paleisti viena...dar vis vezioju ir vedzioju
O, tai jums labai patogu dėl vaikų saugumo👍😀
Mes einam į mokykla, bet savarankiškai neteko. Autobusiukas nuveza iki vartelių mokyklos, o atgal visus mokytojos išleidžia i autobusiuką, kad nepasimestu nėvienas. Jei reiktu vienai eiti nežinau "numirtu" iš baimės, be suaugusio žmogaus nenori į kiemą net eiti...