Augustės dienoraštis: popierinis sniegas ir besmegenio gimimas

    Augustės darželis pakvietė vaikučius ir jų tėvelius kurti besmegenius, iš kurių darželyje bus surengta paroda. Iš darbo partempiau visą maišą supjaustyto popieriaus. Taigi, medžiaga besmegenio "lipdymui" tapo aiški. Baltos spalvos juostelės - puikiai tam tinka. Pradžioje maišą popierinių juostelių išsipylėme kambaryje. Na ir prasidėjo! Augustė taip įsijautė siautėti, lyg tai būtų tikras sniegas. Vos sutramdžiau. Pažiūrėkite patys, kas vyko. Žinoma, dulkių nuo popieriaus - tikrai nemažai. Bet kas tos dulkės, kai tiek džiaugsmo!

    Dalinamės, kaip pavyko "sulipdyti" besmegenį. Baltų siūlų pagalba sutvirtinome tris rutulėlius. Tiesiog paėmiau į glėbį krūvą juostelių ir vyniodama aplink tą krūvą siūlus, stengiausi suformuoti kiek įmanoma labiau apvalesnį darinį (darbas pasirodė ne iš lengvųjų). Tuomet tris rutulėlius sustačiau vieną ant kito, siūlų pagalba juos sutvirtinau tarpusavyje. Akis, nosį, lūpas ir sagas gaminome iš indų plovimo kempinėlių (išsikirpau reikiamas formas, priklijavau karštų klijų pagalba). Aprengėme, apavėme besmegenį tuo, ką turėjome. Augustės rūbeliai mūsų besmegeniui pasirodė per maži, tad buvo pasitelktas mamos garderobas.

Augustė pavadino jį Olafu. Kiekvieną rytą, nukeliavusi į darželį, Augustė pasisveikina su savo Olafu :-).

   Pasivolioje popierinėse pusnyse pajutome, kad jau labai pasiilgome tikro sniego ir to džiaugsmo, kurį jis teikia!