Augustės dienoraštis: profesija - katinas arba...

   Tarsi pratęsdama mamytės Raudono balionėlio temą apie profesijas, dalinuosi tuo, kas mums šiuo metu itin aktualu...

   Keturmetis žmogus jau turi šiek tiek gyvenimiškos patirties ir bando save įsivaizduoti vienoje ar kitoje rolėje...Vieną vakarą Augustė sako: "mama, žinai, kokia bus mano profesija, kai užaugsiu?"..."Katinas!"- išpyškina mano vaikas. "Ir ką veiksi būdama katinu?" - klausiu. "Valgysiu ir žaisiu" (namuose turime katiną, kuris - nuolatinis Augustės žaidimų draugas).

   Štai taip Augustė dažnai vaizduoja katiną - užsikabinusi prie kelnių pakabuką, tarsi tai - uodega :-).

   Pasikalbėjom tąkart apie tai, kad katino profesijos suaugusiųjų pasaulyje nėra. "Na, tuomet būsiu - karys!Šaudysiu į priešus!".

   Augustės profesijos norai keičiasi kaip tas permainingas oras - pagal aplinkybes ir situaciją. Neseniai iš po sofos ištraukėme žirkles, kurios ilgą laiką ten tūnojo. Nenumačiau, kuo tas žirklių pasiilgimas gali baigtis...Randu ant grindų kuokštelį plaukų. "Na, pamaniau, maniškė lėles tokiu būdu jau gražina...". Bet geriau apžiūrėjusi plaukelius, puoliau prie vaiko - apžiūrėti jos plaukus. Na, pasirodo, mano keturmetė pati save apsikirpo... "Mama, aš noriu būti kirpėja...Man įtikėtinai patinka kirpti...".Tad, štai, dabar, kaskart žiūrėdami į vaiką, pratinamės prie naujos jos šukuosenos :-). Dar pasisekė, kad plaukai buvo supinti į kasą ir jos nepasiekė, tad nusikirpo tik ten, kur pasiekė - kirpčiukus ir šiek tiek - šonuose.

   Dabar stebiu, kad Augustė visada po ranka turėtų ką karpyti, nekiltų pagunda plaukams ar dar kam...Kontroliuoju, kad vienam kambaryje nebūtų tokios kombinacijos: katinas (ar šuo)+ vaikas + žirklės :-)

   Dėl vienos profesijos Augustė, matyt, jau apsisprendė, nes jau kurį laiką tai man primena: "kai užaugsiu, būsiu mama. Mama Inga". Lyg patvirtindama savo žodžius, rūpinasi lėlėmis, valo dulkes namuose, pjausto daržoves, šluoja grindis ir t.t.

Apie kokias profesijas svajoja (svajojo) Jūsų vaikai?...