Po to, kai Augustės dantukuose atsirado pora skylių, mano mintys, kad "saldainių dieną" reikėtų padaryti tik kartą savaitėje, tapo "kūnu". Nuo dėdžių, tetų, senelių, kolegų ir kitų, norinčių tavo vaiką palepinti saldainiais, apsisaugoti neįmanoma. Visi nori įtikti vaikui, jį nudžiuginti, bet nė vienas nepagalvoja, kad tai blogis, ardantis vaiko dantis, mažinantis apetitą, keliantis vaiko aktyvumą, nors vaikas jau ir taip yra judrus. O jei dar tie spalvingi, cheminių dažų prisodrinti čiulpinukai gigantai pakliūna vaikui...Brrrrrrr.....
Saldainių dienos "krikštas" mūsų namuose prasidėjo nuo pokalbio su Auguste, kodėl saldainiai yra labiau blogis nei gėris. Tuomet sekė klausimas - pasiūlymas Augustei, jog saldainius būtų galima valgyti tik vieną kartą per savaitę - tiek kiek nori. Vaikas kažkaip labai lengvai su tuo sutiko.
Saldainiams įsteigėme dėžutę, į kurią dedame saldainius visą savaitę. Net neįtikėtina, kiek jų atsiranda. Pradžioje turėjome didelę dėžę, bet paskui ją iškeitėme į mažesnę, su mintim, kad mažesnėje galima mažiau saldumynų sukaupti, tai gal ir suvalgys jų per tą dieną mažiau.
Jei taip nuoširdžiai sakant, tai man, mamai vis dar labai jautru matyti, kai vaikas tą vieną, išskirtinę dieną, dažniausiai šeštadienį ar sekmadienį, doroja dauuuuuug saldumynų. Tačiau guodžia mintis, kad jei juos valgytų kasdien, suvalgytų gerokai daugiau.
Kartais pasitaiko tokių savaitgalių, kad vaikas pamiršta, kad kurią savaitgalio dieną gali reikalauti saldumynų, nes - saldainių diena :-). Tuomet mano, mamos, širdis džiūgauja :-).
Šią sistemą nuoširdžiai rekomenduoju įgyvendinti visiems, auginantiems mažuosius smaližius. Tik svarbu susitarti su vaiku, o ne primesti jam tai kaip būtinybę. Žinoma, kartais vaikas tiesiog užsimiršta, kad ta saldainių diena dar neatėjo, reikia palaukti. Taip kartais nutinka ir Augustei. Esame vieną situaciją turėję parduotuvęje, kur žmonės mane tikriausiai palaikė negailestinga mama, ištraukusia vaikui čiulpinuką tiesiai iš burnos. Augustė paprašė nupirkti jai saldainį, - įdėjimui į saldumynų dėžutę. Atėjome prie kasų susimokėti. Čiulpinuką, kaip tyčia, nuskenavo pirmą, o kol aš kitas prekes kroviau į maišelį, nepastebėjau, kaip čiulpinukas atsidūrė vaiko burnoje. Priminiau Augustei, kad šiandien - ne saldainių diena ir tiesiog paėmiau čiulpinuką tiesiai iš vaiko burnos, susukau į popierėlį ir padaviau Augustei neštis namo - įdėjimui į dėžutę. Ačiū mano protingai mergaitei, kad ji nekėlė jokių isterijų ir man pritarė.
Žinoma, mano svajonė, kad ir sūreliams, bandelėms, sausainiams, galiotų ta pati sistema kaip saldainiams. Na, kol kas tai tik svajonė :-).
Ačiū, mamytės, kad dalinatės savo super idėjomis ir jomis užkrečiate kitus! "Saldainių dienos" idėją nusikopijavome iš Mamyčių klubo narių :-).
Šauniai😉👍