Aš ja labia didžiuojuosi. Adelei tai nuolat kartoju , ji savarankiška , imli, su begaliniu noru tobulėjanti, bendraujanti ir t.t.
Didžiuojuosi, kad esu jos mama. Kad ir nedrąsūs, bet tvirti žingsniai, be jokio papildomo skatinimo, pasitiko mus gruodžio 15 d. Nors jau stoviniavo ir keleta žongsnių padarė ankščiau, bet šie buvo įpatingi. Ji vaikštinėjo ir nekrito į glėbį pamačius mama ar tėtį. Nužingsniavo ( aišku, dar rankute vieną palaikyt reikėjo) iki Kalėdų senelio , atsiimti savo pirmąją dovaną per savo pirmąjį Kalėdų vakarėlį. Sušoko šokį ir buvo snaigė. O dabar, jau ir presides Kalėdų senelio sutiktuvės vyro darbovietėje ir kitose šventėse.
Šaltukas nosį taip smagiai šiandien riečia. Linkiu daug vaikščioti lauke ir nesušalti.
🌷