Virtuvė ir maisto gaminimas nėra mano didžiausi pomėgiai. Mielai žiūriu kai kurias kulinarinės laidas. Kartais išbandau šį bei tą paeksperimentuoti, užkonservuoti.
Kasdien tenka gaminti maistą. Bet mūsų šeimoje geriausias kulinaras ir kepėjas yra vyras. Nesistengiu aš jo pranokti, bet šį iššsūkį priėmiau smalsumo vedama. Prisipažinsiu, dar niekad nebandžiau kepti bandelių. Taigi atėjo metas kepti mielines sviestines bandeles pogaca.
Bandelių kepimas nusikėlė į sekmadienio popietę. Produktai buvo jau supirkti penktadienio darbui, bet neplanuota išvyka sutrukdė. Tad šiandien grįžtant namo nusiteikiau kad vat imu ir viską greit padarau :)
O iš tiesų panašiai ir buvo. Entuziastingai ėmiausi produktų svėrimo, matavimo, minkymo. Nežinau ar tas nusiteikimas taip padėjo, bet tešla pavyko kuo puikiausiai. Minkiau visas 8 minutės. Tešla nelipo, papildomai miltų dėti nereikėjo.
Padalinau tešlą pusiau. Ir prasidėjo mažųjų bandelių formavimas.
ir štai rutuliukai jau skardoje. Laukiu kol pakils, tuomet tepu kiaušinio plakiniu ir barstau sezamo sėklomis. 
O čia jau ir iškepusios.
Iš kitos tešlos dalies darau bandeles su įdaru. Vyras nelabai mėgsta petražolių. Jų neturėjom, maniau išsiversim ir be jų. Bet rimtasis kulinaras nusprendė, kad jei recepte nurodyta, tai jų ir reikia. Tad pats ir lėkė į artimiausius prekybos centrus, kol viename jų rado. Visi įdaro produktai naudoti pagal receptą.
Labai patiko įdaras su feta sūriu, smulkintomis pistacijomis, petražolėmis. Ateityje bus galima šį variantą panaudoti tiesiog užsitepant ant skrudintos duonos.
Taigi mano turkiški pusryčiai šiandien būtų tokie :)
Nežinau kokį sūrį pusryčiaujant valgo turkai. O aš patiekiau feta sūrį kuris liko naudojant įdarui. Taigi pagrindinis akcentas bandelės yra. Kiaušinienė ir daržovės yra. Arbata yra (iš šviežios mėtos ir juodosios arbatos mišinio). Tokie pusryčiai tikrai labai sotūs. Gal labiau tokie ''vyriški''.
Išvada: bandelės šeimos nariams labai patiko.
Tik aš neįsivaizduoju kaip jas reikėtų spėti iškepti ankstyviems pusryčiams.
Pagalbininką turėjau vieną, kuris išlukšteno pistacijas ir jas sugrūdo.
Valgytojų buvo keturi.
Receptas išsaugotas.
Dabar galiu pasakyti, kad bandelių kepimas nėra toks jau labai didelis baubas :)
Lauksiu antrosios pamokos.
pirkau sausas mieles, Močiutės sausos mielės vadinasi. Pakelyje 11 g. Ir picos tešlą su tokiom vyras gamina, nei karto nekilo bėdų.
Sausas mieles sumaišykite su šiltu vandeniu ir pienu, įdėkite cukraus ir druskos, išmaišykite ir palaukite. Po kelių minučių turi ant paviršiaus pasirodyti nedideli burbuliukai (žiūrėkite originaliame recepte esančią nuotrauką). Jei jūsų namai šalti, tai gali tekti ir ilgiau palaukti, na max 15 minučių. Beja, vanduo ar pienas turi būti neperkaršti. Na kad kyštelėjus pirštą pajustumėte šilumą, bet ne karštį.
Praktinis klausimukas - o mieles tirpinot? Nes man jau du kartus burbuliukai jokie nekyla...
Atrodo puikiai! O turkai pusryčiams valgo įvairių rūšių sūrius - panašų į fermentinį Kasar, įvairaus riebuvo ir minkštumo fetos sūrį, kuris vadinamas paprasčiausiai baltu sūriu (tr. beyaz peynir), plėšomą sūrį (tr. dil peynir), sendintą sūrį ir pan.
Aš bandysiu šiandien pavakariams 😀
Tikrai, bandelės atrodo nerealiai (net seilės burnoje susikaupė... 😀 ). Tuoj ir aš užsinorėsiu išbandyti kepti 😀
Tobulai atrodo, visai kaip pamokoje!