Blogas kaip terapija

Man rašymas yra iššūkis ir savotiška terapija. Iššūkis, nes tai disciplinos reikalaujantis užsiėmimas, o būnant pirmakarte mama, disciplina yra toks pat mokslas kaip ir mokytis plaukti, važiuoti dviračiu ar vairuoti automobilį – sudėtingas reikalas. Terapija, nes parašytos mintys padeda geriau save pažinti, dovanoja tobulėjimo galimybių, proga savyje matyti ir atrasti ne tik mamą. Sujungdama šiuos du dalikus, nusprendžiau įsijungti į mamyčių klubo bendruomenę ir pasidalinti sava motinystės patirtimi, aptarti man rūpimus klausimus, padrąsinti save ir mano blogą skaintančias moteris.

Susipažinimui, manau, būtų smagu pateikti keletą faktų apie save. Mamos karjerą pradėjau prieš keturius mėnesius. Kartu su vyrų nuo praėjusių metų gruodžio auginame mergaitę. Galima sakyti dar visai neseniai, bet per šį laiką jau iškilo daugybė klausimų, kurių atsakymais būtų verta pasidalinti, susidūriau su visuomenėje gajais stereotipais, kuriuos teko paneigti ir apie tai verta kalbėti viešai, susikaupė perskaitytų knygų sąrašas, kurį norėčiau aptarti su Jumis. Šiuo blogu labiausiai norisi, remiantis savo asmenine patirtimi, padrąsinti save rašyti ir įkvėpti visas jaunas mamas. Jis bus nuoširdus, asmeniškas, šviesus ir, tikiuosi, spalvingas. Juk toks ir yra mamos gyvenimas. Linkiu sau sėkmės ir iki susikaitymo jau kitame, teminiame mano rašinyje.