BROLIUKŲ RUDUO: Labas, Rugsėji! Štai ir mes...

Labas, mamytės!

Mamyčių klube jau penkerius metus prisistatau kaip kodelcia. Nors artimieji mane vadina Jurgita :) Kaip ir daugumą jūsų, taip ir mane į šį klubą atvedė motinystė bei noras pasidalinti mintimis ir patirtimi. Savo dviejų berniukų – penkiamečio Deimanto ir metinuko Aido – dėka neprarandu ryšio su MK. Nuo šiandien pradedu savo blogų ciklą pavadinimu “Broliukų ruduo”, kuriame, kaip galite jau numanyti, daugiausia skirsiu asmeninės patirties atskleidimui stebint savo stebukliukų rudeniškus džiaugsmus, atradimus, rūpesčius ar šiaip įžvalgas.

Broliukai – kokie jie?

DEIMANTAS – judrus, guvus, smalsus, kartu užsispyręs berniukas. Jau nuo pirmųjų gyvenimo metų pastebiu gana stiprų charakterį, kuris pasireiškia tuo, jog jei ką sugalvos, bus sunkiai perkalbamas, padarys viską pats, net jei nelabai mokės (pvz., įsivaiduokit dvimetį išsitraukiantį iš spintelės sunkią sulčiaspaudę ir patį bandantį spaustis sultis, nes mama tuo metu nesiteikė tai padaryti :) ).

Tai ir duoto žodžio besilaikantis vaikas: dėl ko apsispręs, tą ir padarys (“į kitą kambarį eisiu miegoti, kai bus ant lango naujos užuolaidos” – šį pažadą sąžiningai įvykdė gimus mažajam broliukui, tėveliams jo kambariuke įdėjusiems roletus). Kiek drovokas su nepažįstamais žmonėmis. Dar šeimoje juokais vadinamas “močiutinis”, nes yra geriausias močiutės draugas – pas ją per dieną jau nueina kelis kartus per dieną, visada randa bendrą kalbą ir veiklą. Ir šiaip jam smagiau būti lauke, nei kambaryje (nėra nei filmukų žiūrėtojas, nei kokių žaidimų gerbėjas). Dviratis, smėlis ir gamta – jo stichija.

Deimantukas treti metai darželinukas – pagal metus nedidelis, pagal ūgį jau prilygstantis pirmokėliui. Darželis jam patinka. Tiesa, darželyje vaikas praleidžia iki pietų, tad dar geras pusdienis lieka ir bendravimui su mažuoju broliuku. Mėgstamas vakaro ritualas – knygutės skaitymas pries miegą.

AIDAS – linksmas mažylis, kurio dabar didžiausias rūpestis kuo daugiau dėmesio gauti iš artimųjų, išmokti tvirtai vaikščioti. Įdomu, kad kaip ir vyresnėlis, Aidutis pirmuosius žingsnius žengti pradėjo 15-os mėnesių. Mama man yra sakiusi, jog aš pati vaikščioti pradėjau 14 mėn., tad pasitvirtina specialistų teiginiai, jog daug lemia ir genetika (http://www.tavovaikas.lt/vaikas/vystymasis/kineziterapeute-atskleidzia-taisykle-kuria-zinoti-turi-visi-vaiku-susilauke-tevai.d?id=72233042). Sakoma, kad vaikų lyginti neegalima, tačiau pastebiu, jog Aidas laisviau nei vyresnėlis jaučiasi nepažįstamų žmonių kompanijoje. Pastebiu polinkį į muzikalumą, o kai pradės kalbėti, reikia manyti, atsiskleis ir kiti bruožai.

AŠ. Kadangi į darbuką grįžti planuoju tik kitą rudenį, visomis išgalėmis stengiuosi užtikrinti savo vaikams jaukią ir saugią namų aplinką.

Tikiuosi, šis ruduo broliukams bus kupinas naujų įspūdžių, kuriais pasidalinsime ir su jumis! 

Iki kito karto!