Anuomet "Laimingų vaikų kongrese" bendravome su daugeliu įdomių specialistų. Vienas jų - garsi chirologė, chirologijos dėstytoja, ezoterinių mokslų daktarė Asta Svirkienė, kuri mums papasakojo šį bei tą įdomaus apie tai, ką išduoda žmogaus delnai.
- Tad ir pradedame nuo esminio klausimo - kas yra ta chirologija?
-Chirologija – tai mokslas apie delno tyrinėjimą. Chirologijoje sujungtas kartu ir mokslas, ir menas, ir intuicija.
Delno analizė pirmiausia žmogui atskleidžia – KAS JIS YRA. Kadangi žmogus yra daugialypis (kaip ir viskas gamtoje – tamsa-šviesa, vidus-išorė, gėris-blogis ir pan.) jam sunku žinoti, koks jis yra iš tikrųjų.
Kairė ranka parodo, ko aš noriu, kas yra mano viduje, o dešinioji – kaip aš elgiuosi. Ir tai gali būti du skirtingi dalykai. Todėl žmogus dažnai sako – aš nepažįstu savęs, aš nežinau, nors jis puikiai viską žino, tik šiuo metu jis yra pasiklydęs tame.
-Kokią informaciją matote delnuose ir kaip elgiatės su neigiama informacija? Ar ją pasakote žmogui?
-Delno analizė yra pakankamai ilga studija ir už to slypi labai didelė chirologo atsakomybė. Jei informacija yra negatyvi, pvz. jei matai, kad žmogus patyrė sunkias psichologines traumas vaikystėje, prievartą, nors šią informaciją matai, žmogui negali iškart pasakyti apie tai, kas jam buvo blogai praeityje.
Negali to žmogui sakyti, o turi pirmiausia pakloti psichologinį pagrindą, kad ant jo atsistojęs, jis jaustųsi saugiai ir stipriai. Ir tik tada, kai žmogus yra ant to pagrindo, gali judinti dalykus, kurie buvo jo praeityje, nes tai neretai turi įtakos šiai dienai.
Chirologija yra tarsi diagnostinė sistema, ne terapinė priemonė. Tiesiog chirologas konstatuoja tam tikrus dalykus, duoda tam tikras gaires žmogui jo gyvenimo kelyje. Nori, eina pagal jas, nori – neina. Jis laisvas daryti su ta informacija, ką tik nori.
-Ar užtenka vieną kartą ateiti pas chirologą, kad žmogus jau būtų aišku, kokius keliu eiti?
-Jei žmogui aktualu ir įdomu, jis gali ateiti po kelerių metų pas chirologą ir pasižiūrėti, kas pasikeitė delnuose per tą laiką. Aš labai aiškiai matau, ar dirbo žmogus su savimi ką nors, ar ne, ar jis padarė sau kažką gero ir pan.
Delnai niekada nemeluoja.
-Ar keičiasi linijos, vaizdas delnuose po metų, kelerių...?
-Taip, vaizdas delnuose nuolat keičiasi. Tačiau ne pagrindinės linijos, nors būna, kad ir jos stipriai pasikeičia, pvz viena linijos atšaka sustiprėjo, „nusuko“ į šoną ar išnyko.
Tačiau mums svarbiausia yra vaizdas delne. Kaip žmomgus mąstė, taip ir mąsto, kaip jautė, taip ir jaučia, tačiau ar ta erdvė apie mus tapo švaresnė?
Pavyzdžiui, jei žmogus neturi jokio tikslo gyvenime, nematyti likimo linijos, kuri rodo tikslą, ėjimą, kryptį. O būna atvirkščiai – ji buvo beveik išnykusi, o atradus žmogui tikslą, ji pradėjo ryškėti. Tuomet jis jaučiasi saugiai, nes pagaliau žino, kur eina.
Dažnai mes padarome delno atspaudą, nes jis suteikia labai daug informacijos. Kadangi atpaudas atspindi to momento problemą, labai gerai matosi, kuo žmogus gyvena.
Būna ir taip – matai, kad delne viena ar kita linija yra, o atspaude jo nėra. Tuomet darau tokią išvadą, energijos ten šiuo metu nėra. Nors žmogus dirba, kažką veikia, tačiau toje veikloje nėra jo energijos, galbūt jis daro tai, ko nemėgsta ir neatiduoda viso savęs.
Ką galima pamatyti vaikų delnuose?
Svarbiausia yra vaiko duotybės – ką jis jau turi savyje įgimto, koks jo charakteris. Jeigu kalbame apie vaiko gabumus, galime įžiūrėti, kur vaiką nukreipti, kur jį lavinti, tačiau dar negalime nuspėti, į kokią profesiją jis labiau linkęs.
Ir tik tada, kai ranka pradeda subręsti – apie šešioliktus metus, tik tada galima pasakyti, kokių jis gabumų turi ir kokias profesijas galėtų rinktis.
O kalbant apie ikimokyklinukų delnus ir norint juose ką nors įžvelgti, pirmiausia žiūrime, kokia yra mamytė, tėtis, ir tik po to žvelgiame į vaiko delną. Nes čia svarbus trio santykis – koks mamos ir tėčio santykis, mamos-vaiko, vaiko-tėčio…Pvz mama su vienu vaiku gali vienaip bendrauti, o su kitu negalės vienodai bendrauti, nes jie yra skirtingi.
Kiekvienu individualiu atveju reikia žiūrėti, ką skatinti, ko neduoti vaikui, kaip su vaiku geriau elgtis, kad jis būtų ugdomas kaip asmenybė ir pan.
Ačiū už pokalbį.
