Artėjant vienai nuostabiausių pavasario švenčių - MAMOS DIENAI, kviečiame dalyvauti komentarų konkurse!
O užduotis labai paprasta - parašykite:
-kokia mama norėtumėte būti,
-kokią galbūt savybę ar būdo bruožą patobulintumėte,
-ką padarytumėte ar pakeistumėte savyje kažką, kad būtumėte geresnė mama...o gal visiškai nieko?
Žinoma, mes nesame tobulos, tačiau labai dažnai barame pačios save, kad ne taip pasielgėme vienoje ar kitoje situacijoje, kad, pavyzdžiui, nereikėjo pakelti balso ant vaiko dėl sudaužyto puoduko ar ištepliotos sienos. Bet nesusitvardome, o po to graužia sąžinė...lyginame save su kitomis mamoms, skaitome daug tobulinimuisi skirtų knygų, bet, ech, vėl taip pat elgiamės...
Ar pasvarstote, kokia esate mama dabar ir kokia norėtumėte būti...? O gal vis dėl to viskas yra TOBULA? ;)
Laukiame jūsų minčių MOTINOS DIENOS proga iki pirmojo gegužės sekmadienio!
Gegužės 8 d. po AVON dovanų krepšelį įteiksime net 3 mamoms!
Kvapusis vanduo "Viva la vita"
Krepšelyje dar rasite - Blakstienų tušą + lūpų dažus "True colour"!
www.avon.lt
Būti MAMA yra labai didelė dovana 😀 Savo vaikams norėčiau būti nuostabiausia, rūpestingiausia ir kantriausia mama. Būna jog kartais tos kantrybės pritrūkstu. Daugiau kad ir nėra ką keisti, nes kartu su vaikais kasdien aš pati augu kaip mama, kartu išmokstame įvairių dalykų. Manau jog esu gera mama. Gal ne visada vaikams mano sprendimai patinka, bet nėra nieko maloniau kaip pribėga, pabučiuoja, apsikabinęs sako: mamyte aš tave myliu.
2017-aisiais musu seima aplanke stebuklas.STEBUKLAS-tikraja to zodzio prasme.Vasario menesi gime musu daug metu lauktas VAIKUTIS, musu SŪNELIS.Ta diena as tapau MAMA.😀)Negaleciau tiksliai pasakyti kokia konkreciai mama noreciau buti, taciau manau, kad po 5, po 10 metu ir visa gyvenima bus taip, kaip ir dabar: kai mano vaikas juoksis - juoksiuos ir as, kai mano vaikas verks-verksiu ir as, kai mano vaikui skaudes- skaudes ir man, kai mano vaikas bus laimingas-busiu laiminga ir as.Taigi mes lyg vysnia su kauliuku- vienas be kito neatsiejami.Zinoma kaip ir kiekviena mama - savo vaikui noriu buti pati geriausia, graziausia, mylimiausia...Taciau siandien, sia akimirka sedziu salia savo miegancio stebuklo ir dekoju Dievuliui, kad as esu Mama.
Noreciau buti ir mama ir drauge savo dukrytei. Noreciau gal buti ne tokia nuolaidi. 😀 O keisti nieko nenoreciau, kokia esu tokia juk tobulu mamu nera. 😀
Labiausiai norėčiau sau ir kitoms mamoms palinkėti daugiau pasitikėjimo savimi ir tikėjimo savo vidine motiniška nuojauta. Užtruko šiek tiek laiko, kol patikėjau, jog savo vaikui esu pati geriausia mama, su visais savo netobulumais ir neišmanymais. Teko su savim ilgokai tartis, kad nei knygos, nei močiutės ar tetos geriau už MANE nežino, kaip tinkamiausia yra auginti MANO vaiką. Reikėjo ir pasistengti nelyginti savo vaiko su kitais, suprasti, kad kiekvieno vaikučio išskirtinumas yra įgimtas, tad ir auginti kiekvieną mažylį reikia unikaliai.
Noriu būti mylima, gerbiama ir pati pačiausia mama 😀
Ką pakeisčiau? Sunku įvardinti, nes nusistačiusi griežtų auklėjimo ir auginimo rėmų neturiu, klysti žmogiška, viskas priklauso nuo situacijos.
Per beveik 3metus buvimo mama, supratau vieną pagrindimį dalyką, reikia su vaiku kalbėti ramiai, be pakelto tono, lad ir kaip kartais būna sunku, tada ir vaikas visai kitaip supranta ir reaguoja pvz. į jam sakomas pastabas.
Ir pati svarbiausia mano taisyklė - kasdien kartoti, kaip aš myliu savo dukrą, ir kai sulauki tokio pat atsako nė nekyla abejonių, kad esi pati pačiausia MAMA 😀
O čia, mano dukrytės, pieštas mano portretas 😀))
Norėčiau būti tokia mama, kad vaikai ir po 20 metų norėtų man paskambinti paplepėti, kad neslėptų nuo manęs savo gyvenimo įvykių, nebijotų pasipasakoti, pasiguosti. Mama turi būti ne tik žaidimų draugė, bet ir mokytoja, laikytis taisyklių, kurios neišvengiamos auklėjant vaikus. Ir svarbiausia, norisi nepamiršti, kad vaikus auginu ne sau, o tik padedu jiems užaugti 😀
Norėčiau savo vaikams būti Ramybės uostu-tokiu,kur visada galima grįžti,pasiguosti,kur visad esi laikiamas,kad ir kas benutiktų,kad ir kiek būtum vėtytas ir mėtytas. O patobulinčiau - daugiau kantrybės ir savitvardos,ypač,kai esi neišsimiegojusi,vaikas zirzia ir nebeturi jėgų būti kantria,supratinga mama. Norėčiau niekad nenutolti nuo savo vaikų,bet tuo pat metu mokėti juos paleisti į gyvenimą,nelaikyti pririštų prie savęs...
Tobuliausia mama, kurią aš žinau, tai mano 😀 Visada, kai svečiuojuosi pas ją, pagalvoju, kaip man pasisekė! Ir tai mane visada priverčia pasitempti auginant savo sūnų. Man atrodo, kad ji turi neišsenkanti meilės šaltinį, kuriame aš atgaunu jėgas ir galiu vėl su nepailstančia kantrybe ir meile auginti savo mažajį žmogiuką. Todėl tikiuosi, kad kai užaugs mano sūnus, jis taip pat galės pasakyti, mano mama tiesiog tobula 😀
Noriu buti mama, pas kuria vaikai skuba dienos pabaigoje, kuriai nebaisu pasipasakoti, kas neramina, su kuria norisi dalintis savo sekme.Noriu buti mama, kurios ranku prisilietimas gydo, kurios buvimas salia ramina. Noriu mokyti vaikus neskubeti, dziaugtis zydinciais medziais, "sninganciais" ziedlapiais.Pastebeti sprogstancius lapelius, pirmaja zole, pirma ziedeli.
Dziaugiuosi, jog iki siol man pavyko sukurti su vaikais stipru rysi, ir sekasi ji puoseleti zengiant is vaikystes paauglystes link.
Sveikinu visas mamas artejancios motinos dienos proga 🌷
Kokia aš norėčiau būti mama?
Ogi būsiu labai nekukli ir pasakysiu, kad tokia, kokia esu: su savo emocijomis, trūkumais, silpnybėmis, pamokymais, esama finansine padėtimi (vaiko akimis neturtinga šeima) ir t.t.
Kai vaikas man pasakė, kad pasisekė vaikams, kurie gimė turtingose šeimose, aš kažkiek pasimečiau. Taip, mes neturime jachtų, vilų ir negali vaikas nešiotis paskutinio leidimo išmaniojo telefono, net ir pirmojo leidimo išmaniojo neturi... Neturi ir nereikia: neiškrauna, nesudaužo, nepameta. Labai sėkmingai reikalingas funkcijas (telefono) atlieka mygtukinis, jo net kasdien ir krauti nereikia.
Vaikas palygina konkrečią draugę, kurios turtingi tėvai jau jai penktą išmanųjį telefoną nuperka, kuris arba iškrautas, kai mamai ją reikia surasti, arba sudaužytas/pamestas...
Žinot, net pradedu didžiuotis, kad vaikas iš to, anot vaiko neturtingumo, išmoko taupyti, branginti, tausoti ir pati užsidirbti norimą daiktą.
Kai pats vaikas užsidirba (konkursuose, olimpiadose ir t.t.) aš jai su tuo daiktu leidžiu daryti tą, ką ji nori.
Leidžiu ir užsidirbtą plančetinį neštis į mokyklą, bet paradoksas – jau nebenori neštis ir nesineša, nes aš argumentuotai paaiškinu kas tam daiktui gali atsitikti. Juk gali kažkur dingti taip, kaip dingo jos lipdukų albumas, galų gale tą pvz. plančetinį gali sudaužyti, kaip sudaužė padėkos raštą (jis buvo įrėmintas į stiklinius rėmelius ir vyresnis berniukas specialiai ant to padėkos rašto užlipo), kurį buvo pasidėjusi šalia spintelės, prieš nešant mokytojai parodyti.
Taip, daug ko mes neišgalime nupirkti, bet ar to reikia? Mes galime (ir tą darome) vaiką leisti į tuos būrelius (mokamus ir nemokamus), į kuriuos ji nori ir spėja. Mes einame į renginius, parodas, kurie dažniausiai būna nemokami. Ar būtų geriau, jei eitume į mokamus?
Mes mokame ir galime kurti iš antrinių žaliavų ir mums nereikia pirkti medžiagų.
Ko aš norėčiau savyje keisti? Ogi norėčiau turėti daugiau laiko, kurį galėčiau leisti su savo šeima. Norėčiau, kad užaugusiam mano vaikui būtų gera su manimi, kad ir toliau jam būčiau MAMA.
Noriu visada likti,,MAMA" net užaugusiems vaikams..pas kuria galėtu betkada ateiti pasikalbėti ,pasiguosti,pasitarti..būti mama ir draugė,kai to reikia. Norėčiau išlikti visada kantri ir supratinga kas benutiktu.Noriu būti tokia mama,kad vaikams šalia būtų gera ir linksma...būtų laimingi vaikučiai. Tokia ir stengiuosi(stengsiuosi) būti..😀
Kaip sakoma neturint vaikų sunku suprasti tą motinystę,jausmą,gal atrodo kad viskas taip be galo paprasta,bet kai tampi mama supranti kas yra kas,būna kad viskas apsiverčia aukštyn kojom,o mes mamos turime būti kantrios ir viską ištverti ar džiaugtis😀Man tapus mama gyvenimas nusidažė įvairiomis spalvomis,kurių iki dukrytei gimsta net nemačiau,ji mano gyvenime svarbiausia ir brangiausia,tad tikrai iš visos širdies stengiuosi būti gera mama ir noriu tokia būti savo dukrytei,noriu būti jai mama,draugė ir viskuo tuo kuo galiu būti jai😀Man būti mama labai daug reiškia,o dukrytės taip švelniai ištartas žodelis mama net pravirkdo ir taip paglosto širdelę.Visas MAMYTES su artėjančia Mamyčių diena,Jūs visos pačiausios😀
Labai įdomus klausimas. Aš nieko savyje nekeisčiau, nes savo vaikams esu tiek gera mama, kiek tik man išeina. Visada rūpinuosi vaikais geriausiai kaip aš moku, duodu jiems geriausia ir daugiausia kiek tik galiu. Taip, vieną dieną su jais užsiimsiu daugiau, kitą dieną mažiau, bet visomis dienomis tai bus maksimumas kurį aš jiems galiu skirti. Manau, kad dabar esu geriausia kokia tik galiu būti, tad linkiu sau tokiai ir išlikti 😀
Kai gimė antra dukra, o pirmai prasidėjo dvejų metų krizė, norėčiau būti kantresnė. ☺
Norėčiau būti tokia mama su kuria galima kalbėti apie viską. Kad vaikams būčiau geriausia draugė, kad išsipasakotų visus savo džiaugsmus ir vargus, manymi pasitikėtų. Su kuriais atrastume daug bendros veiklos. Kad iškilusias problemas išspręstume be jokių barnių, o gražiu bendru susitarimu.
Aš suprantu, kad nėra idealių žmonių, taip pogi nėra ir idealių mamų. Bet tikiuosi, kad mano neideliškumas neužgos meilės jiems.
Turiu 3 mažučius vaikučius( 3 mergaite, 1,6 berniuka ir 2 menesių kūdikėli), todėl tikiuos, kad nepritrūks nei vienam mano dėmėsio, šilumos, meilės ir bendro praleisto laiko kartu.
Aš jau esu mama 😍 Žinoma, su savais pliusais bei minusais. Svarbiausia noriu būti ta mama, kurios vaikai niekada nesigėdytų, didžiuotųsi ja ir svarbausia "turėtų" artimą ryšį su jais.
Manau tam ir reikalingi tie reti nesusivaldymai, savęs graužimas, kam aš taip pasakiau, kam aš nesuskaičiavau iki dešimt... Bet taip aš tobulėju, augu kartu su jais, mokausi. Ir manau mokau klysti ir juos, išmokti tai pripažinti ir keistis.
Ir dar, noriu būti ta mama, kuri vaikams neprimes savo neįgyvendintų norų, sprendimų priėmimo, o jie žinos, kad mama visada bus šalia, kad ir kokį sprendimą jie priimtų.
Tiesiog noriu būti jų mama ir džiaugtis praleistu laiku kartu su jais ❤
Norėčiau būti tokia mama savo vaikui, kad:
- jis galėtų ir norėtų tiesiog apsikabinti mane ir prisiglausti - su priežastim, ar - be;
- pasipasakotų, kas jo širdelėje gyvena- džiaugsmingo ar liūdno;
- mano kepti blynai jam būtų skaniausi pasaulyje(ir visai nesvarbu, kad jie iškepti be pieno ir kiaušinių);
- įkvėpčiau savo vaiką daryti tai, kas kartais atrodo sunku ar beveik neįmanoma;
- parodyčiau, jog pasaulyje yra daug stebuklų;
- žiūrėtume kartu filmuką apie Karlsoną, o paskui dar ilgai krykštautumėm "oi, pienas išbėgo";
- pamaitinusi, nupraususi,užmigdžiusi vaiką, surinkusi jo trupinius nuo stalo ir nebaigtus tvarkytis žaislus, padžiovusi krūvą vaikiškų rūbelių, pagalvočiau: kokia esu laiminga, kad turiu vaiką...
Iš tiesų šiuo metu ir esu tokia mama, tik turiu vieną troškimą - kad tokia mama savo vaikui būčiau dar daugybę metų...
Noriu būti gera mama, pavyzdys savo vaikams. Noriu, kad jie abu žinotų, kad ir kas nutiktų, kad ir ką padarytų, aš visada būsiu su jais, visada padėsiu. Noriu, kad jie manimi didžiuotųsi, džiaugtųsi. Visada juos paguosiu, visada kartu džiaugsimės ir paliūdėsim, kai reiks. O tobulėti visada yra kur...
Noriu būti brandesnė, išmintingesnė, truputį šaltesnių nervų. Noriu išmokti labiau save saugoti, nepavargti greit, nedaryti bereikalingų darbų,atskirti, kas svarbu, o kas - ne. Noriu kartais savo poelgiais nebūti mažesne už savo vaikus... 😀 stengsiuosi😀
Ir ačiū vaikams už pamokas visas,kurias jie mus moko. Jų dėka žinau, kad esu daug stipresnė, nei maniau.
Nesu pati tobuliausia,tačiau vis kažką norėtųsi pataisyti...😀
Kažkodėl man visada žiūrint iš šono į kitas šeimas, atrodo, kad jau pas juos viskas taip gerai.. Ir vaikai mamų klauso, ir mamos tokios nesuirzusios.. Gal taip tik iš šono. Na tikrai - tas ar mama ideali buvo ar ne, parodo laikas, parodys mūsų vaikų išsiauklėjimas..Tam, kad vaikai gerai jaustųsi ir augtų laimingi, visai nėra būtina būti tobulais tėvais.Svarbu savo poreikius suderinti su vaikų poreikiais.Taigi,norėtųsi galbūt daug labiau sužinoti naujų yvairių receptukų savo mažyliui,gal ir tos kantrybės daugiau reikėtų..😀,labiau rimčiau spręsti problemas,kadangi su vaikiuku daug bendraujame,daug einame visur,mokomės viską pažinti ir nuo nieko neatsilikti tai to jau ir nebereiktų mums išmokti 😀.Svarbiausia manau įsiklausyti ir suprasti vaiką.😀 🌷
Kokia MAMA norėčiau būti?!?...
Neauklėjančia, bet vedančia...Negalvojančia kaip atrodau aš ar mano vaikas aplinkiniams, o gyvenančia ir kuriančia savo šeimos pasaulį...Visad tikinčia ir pasitikinčia savo vaiku...Drauge ir savo vaiko paslapčių sergėtoja...Bendražyge, kartu atrandant naujus dalykus...Supykstančia, bet sugebančia ištarti 'ATLEISK'.
Nors dar tik trys metai kaip esu mama, bet nieko savyje ir savo aplinkoje nenorėčiau pakeisti. Ir ne todėl,kad esu tobula mama, bet todėl kad kiekviena diena pilna naujų atradimų ir pamokų, tiek man, tiek mano sūnui. Sūnus iškrečia išdaigą, aš supykstu - jis išmoksta atsiprašyti, aš išmokstu atleisti. Sūnus trypia baloje, aš išsigąstu, kad sušlaps kojas, bet tuo pačiu išmokstu atsipalaiduoti ir pasidžiaugti mažais dalykais. Kiekvieną vakarą ištariamas "Mamyte,aš tave myliu", tik įrodo, kad einu tinkama linkme 😀