Dešimt „pliaukštelėjimų” per dieną - ne smurtas?

Šiandien dalyvavau diskusijoje apie smurtą prieš vaikus. Likau nustebinta. Išvada: „pliaukštelėjimas” - tai ne smurtas. Jeigu „tik pliaukšteli” (per užpakalį, per ranką, per koją, per galvą), tai nėra mušimas. Nes jeigu neužmuši, tai kame problema?

Pasiteisinimai? Nes „jeigu vaiko nemuši, tai kaip su juo suskalbėti”. Nes „o jeigu vaikas rodo ožius, tai kaip jį nutildyti”. Nes „vaikai perlepinti ir kitaip neįmanoma”. Nes „visi mes gaudavom ir taip užaugome”.

O aš pasakysiu kitaip. Nes jūs esate silpni ir negebate tvarkytis su savo nervais. Nes jūs negebate pasikalbėti su savo vaiku ir vietoje pokalbio renkatės rykštę. Nes jūs savo vaikus traktuojate kaip „nieko nesuprantančius” žioplius. Nes jūs tingite ieškoti kitų sprendimo būdų. Nes tingite užsiimti nuosekliu vaiko auklėjimu ir aiškiu ribų brėžimu. Sakot, „perlepinti”? Juk tai jūsų vaikas, jūsų auklėjimas, jūsų lavinimas ir visi kiti dalykai, kuriuos įdiegėte būtent jūs, nes vaikai „perlepinti” netampa patys savaime.

Problema ne vaikas. Problema esate jūs.

Elementarus pavyzdys. „Vaikas ožiuojasi ir klykia, tai ką man daryti? Vožteli ir ramu.” O gal užuot auginus vaiką baimėje, paimk ant rankų, nusinešk į šoną, nukreipk dėmesį, paklausk, ko norėtų vakarienei, pasiteirauk, kokio dydžio jį ištikusi problema ir kaip šią problemą galima išspręsti. Bet ne, o kam vargintis, papraščiau pliaukštelėti, nes pliaukštelėjimai kai kuriems tėvams kažkodėl atrodo kaip dėmesio atkreipimo būdas. Ir pasirodo, kas baisiausia, pliaukši jos tuos vaikus namuose, parkuose, parduotuvėse. Ir dar piktinasi, kad kiti taip nedaro. Ir yra tvirtai įsitikinusios, kad toks „auklėjimo” (aha, sarkazmas) būdas yra pats geriausias.

Ir dar sako, kad reikia pliaukšėti „atsargiai”. Kad niekas nepamatytų.

Jūs mane užmėtykite akmenimis, bet nuo kada nuolatinis vaiko pliaukšėjimas, sąmoningai siekiant sukelti vaikui skausmą ir trinkdant vaiko emocinę būklę, yra ne smurtas?

Vis svarstau - o jeigu nepagamintumėte vakarienės (nes tiesiog tingite) ir vyras (ar žmona) jums už tai „tik” pliaukštelėtų?... Maniškis, pavyzdžiui, susirinktų daiktus. Tik štai vaikai savo tėvų iškraustyti negali. Ir myli juos besąlygiškai.

Turime visą švietimo sistemą, nuolat kalbame apie smurto žalą, smurto formas, kalbos su vaikais būdus ir daugelį kitų dalykų, tačiau, pasirodo, naudos tai duoda panašiai nulį. Ir jeigu pasakai, kad yra šimtas kitų būdų susikalbėti su vaiku, tai esi „nieko neišmananti višta su šū**** filosofija”, nes „seniau visi mes gaudavom”. Žinot, seniau ir moteris skandindavo tvenkiniuose, bet „raganų” etapą žmonija kažkaip perėjo.