Šiuo blogu tik noriu pasidžiaugti tokia diena kaip ši. O kokia ji? Tokia, kuriai pasiruošiau iš vakar :D Pietūs paruošti dviems dienoms, pietukai mažajai užšaldyti šaldiklyje, pusryčiams ir vakarienei Urtei užpilama košytė ;) Kambariai sutvarkyti iš vakaro, tad ramu, kad ant žemės nepurvina, nėra lego detalių ar sausų pusryčių kamuoliukų.
O aš visą dieną leidžiu laiką su Urte – ant grindų, kartu vartomės, kikename, ropojame, ridename kamuoliuką, man nereikia sukti galvos, kas pietums, kaip čia ją kur įkišti, kad galėčiau paskusti bulvių ar kaip neprideginti kepsnių. Tiesiog galvoje ramu ir laisva... Ir žiauriai gera, kad galime ramiai atsipalaiduoti, galiu neskubėdama užmigdyti Urtę, nes nereikia lėkti strimgalviais į virtuvę išjungti puodų ar ištraukti skalbinių iš džiovyklės, kol jie nepasidarė kaip armonika :) Urtei nuėjus miegoti, įsitaisau ir aš šalia lovoje ir skaitau knygą. Per antrą miegelį ramiai išeinu pasivaikščioti porai valandų, nes namie nieko nereikia daryti, galiu sau leisti pakvėpuoti grynu oru. O per paskutinį miegelį užsiplikau arbatos ir pasidarau naminį pedikiūrą. Gera ir smagu.
Nors ir žinau, kad rytoj jau laukia „darbinė“ diena... Bet tai jau kita istorija.
😃
Pritariu Godai 😃
Nėr čia ko pavydėt 😀)))) reik imtis veiksmų 😀))
Būtent 😀
👍🌷
PAVYDŽIU! ir juodai 😀)))
Tobula 😉
👍