Du mažyliai namuose: darželis

Paskutiniąją kovo dieną visai netikėtai sužinojau, kad Ignas gavo vietą darželyje. Kas gyvena Vilniuje, turbūt žino, kad su vietomis darželiuose sunku. Planavau Igną leisti į darželį nuo rugsėjo, o čia dabar viskas taip staigiai apsivertė aukštyn kojom. Darželis po rekonstrukcijos, viskas nauja, gražu ir vieta gera, bet lankyti turime pradėti jau dabar, kad neprarastume vietos.  Net ašara nuriedėjo, gavus tą laišką. Pametinukus auginti tikrai nelengva, tad Ignui leidžiant laiką darželyje man bus lengviau. Bet, jaučiu ir kažkokią sąžinės graužatį, kad gal dar per  anksti, juk į darbą man eiti nereikia, galiu namie auginti....

Mano galvoje tiek sąmišio, jaudulio, nerimo, kaip viskas bus. Ignas dar nemoka pats apsirengti ir net nenori mokytis, nors moka valgyti su šakute ir šaukštu, bet dažniau vis tiek ima maistą rankomis. Vaikų dar jam labai nereikia....Įpratęs užmigti su manim per pietų miegą, niekada nėra buvęs paliktas svetimoje vietoje. O labiausiai nerimauju dėl puoduko reikalų. Taip nesinori, kad auklėtoja dėtų sauskelnes, kad jai būtų paprasčiau, nes Ignui mes jas uždedame tik nakčiai atsargumo dėlei.... Be to, Ignas labai bijo tuštintis :( namuose kenčia iki paskutiniųjų, nesisėda ant puodo, kol galiausia praeina trys dienos ir užkietėja viduriai. Neįsivaizduoju, kaip bus darželyje šiuo klausimu....:(

Bandome dabar staigiai aiškinti, kas tas darželis ir kad eisime, bet kol kas jus dar nesupranta, kas čia bus. Vieną dueną buvone nuėję apsižiūrėti, įspūdis kaip ir neblogas, bet toks nerimas širdy. Matyt, dar pati esu nepasirengusi paleisti vaiko, kuris man atrodo dar mažas...Tvarkomės dokumentus ir turbūt jau  antradienį bus ta pirmoji diena. Nusprendėme, kad su Ignu adaptuotis  eis tėtis, nes aš neturiu, kur palikti Gyčio, o ir šiaip, tėtis lengviau reaguoja į Igno ašaras, gal taip bus lengviau ir vaikui atsiskirti.

Tvarkomės dokumentus ir greičiausiai jau antradienį  bus ta didžioji diena.  Liks vienas mažylis namuose :)

O kaip seksis - jau kituose įrašuose.