Du mažyliai namuose: kelionės su vaiku atsiminimai

Praėjusią savaitę, po Naujųjų vyras atostogavo, tad laiką leidome visa šeima kartu. Jau galvojau, planavau, kiek mes visko veiksime, kaip  važiuosime, kaip vaikščiosime po miestą ( gi mama nuolat su vaikais namie, tad norisi aplinką pakeisti), bet paspaudė šaltukas ir nieko ypatingo taip ir nenuveikėme. Nukasėme kieme sniegą, aplankėme draugus, susilaukusius mažylės, nuvažiavome paskutinį kartą prie eglutės, bet Gytis, kaip tyčia, rėkė, nenorėjo gulėti vežime, tad teko apsisukti ir grįžti namo. Tokia ta ir savaitė. O kai už lango taip šalta, atsiminoau, ką veikėme praeitų metų sausį ir pagalvojau, kad bus visai įdomu parašyti. Gal kas ir patarimais pasinaudos.

Tad  praeitų metų sausį mes skridome į Italiją slidinėti. Slidinėjimo atostogos man geriau negu vasarą gulėti pliaže. Nėra geresnio būdo užmiršti rūpesčius, darbus, kaip leidžiantis su slidėmis nuo kalno, nes nėra kada galvoti :).  Slidinėti važiuojame  kasmet, praleidome tik vieną žiemą, kai laukiausi Igno (šiemet, deja, irgi neteks).  Su dar vienais draugais, kurie taip pat turi vaiką tokio amžiaus kaip Ignas, kurism tada buvo lygiai metukai, susiplanavome kelionę ir išskridome. Tuo metu, buvo praėjusi savaitė, kai sužinojau, kad laukiuosi  Gyčio. Tiek ilgai laukta ir svajota buvo apie tą kelionę, kad  nors ir šiek tiek bijodama, bet vis tiek skridau ir slidinėjau ir tikrai nesigailėjau.

Skrydis praėjo sėkmingai,  tai buvo jau antra Igno kelionė. Vaikai nemiegojo, bet nenuobodžiavo, nes buvome prisikrovę smulkių žaisliukų. Tokiems atvejams aš naudoju savo seną nereikalingą piniginę į kurią pridedų visokių niekučių, kortelių, vizitinių, centų, karoliukų. Taip pat kelionėse praverčia plastilinas, popierius, pieštukai, mėgiami užkandžiai, knygutė.

Italijoje oras buvo puikus, saulėta, temperatūra +14 laipsnių miestelyje, tik sniego nei lašo. Net nesuprastum, kad žiema, jei neužkiltume ant kalno. Buvome išsinuomavę apartamentus su virtuve, kad galėtume patys gamintis sau ir vaikams maistą. Nors atostogos ir vis pasvajoju, kaip būtų gerai, jei nereiktų gaminti,  bet keliaujant su mažais vaikais, kurie dar tik pradeda valgyti maistą nuo suaugusiųjų stalo ir restorane išsėdėti ramiai jiems sunku (juk italai niekur neskuba), gyventi be virtuvėlės būtų nervų tampymas. Taip pat, kai rinkomės gyvenamą vietą, žiūrėjome, kad šalia būtų keltuvas ir galėtume pasikelti ant kalno su vaikais.

Slidinėjone su vyrais pakaitomis kas antrą dieną, tad gavosi trys slidinėjimo dienos mums, mamoms, ir trys slidinėjimo dienos tėčiams. Tiesą sakant, galvojau, kaip tie tėčiai susitvarkys su vaikais per visą dieną, kol mes, mamos, slidinėsime . Juk reikėjo ir valgyti vaikams išvirti, apsipirkti, ir į lauką vaikus išvesti, ir užmigdyti pietų miego ir t.t. Aišku, susitvarkė puikiai, neskaitant, kad vaikai truputį pabuvo aprengti išvirkščiais rūbais, lauke pavaikščiojo be pirštinių ( gi +15), privalgė kavos skonio jogurto vietoje natūralaus. Miestelyje buvo mažučiams vaikams skirta aikštelė, su čiuožyklėle, karstynėmis, parkas, tad buvo kur pasivaikščioti su vežimėliais. Žodžiu, laiką praleidome puikiai, o svarbiausia, mes, mamos, truputį atitrūkome nuo kasdienės rutinos.

Kaip sekėsi slidinėti  besilaukiančiai? Labai saugojausi ir slidinėjau atsargiai, nors taip darau visada, net ir nesilaukdama :). Pervargti irgi nepervargau, nes slidinėjome pasikeisdami su vyrais kas antrą dieną. Kelionė buvo naudinga ir Ignui, nes jos metu pradėjau mažinti žindymą ir grįžus namo iškart po kelionės nutraukiau visai, be jokių ašarų ir emocijų. Gal taip lengvai pasisekė, nes daugiau buvo tas dienas su tėčiu.

Kas buvo sunkiausia kelionėje ? Sunkiausia buvo pati kelionė, po skrydžio lėktuvu iškart sekė dar dviejų su puse  valandų važiavimas autobusu į slidinėjimo miestelį. Nesutapo vaikų miego laikas su važiavimu, autobuse visi žiūri, kalbina vaikus, nes mes su tokiais mažais buvome vieninteliai. Tad vaikai buvo pervargę, šiek tiek ir patriukšmavo, kol pavyko juos užmigdyti. Kitą kartą rinkčiausi kiek  įmanoma artimesnę vietą, kad po skrydžio nereiktų ilgai važiuoti.

Tikiuosi, kad kitais metais  jau galėsime keliauti su dviem mažyliais slidinėti, na, o šiemet į kalnus keliausime gegužės pabaigoje ir įgyvendinsime vyro seną svajonę - pakopinėti po kalnus su vaikais ant kupros :). Kaip mums seksis, papasakosiu po kelionės.

Tad tiek šįkart atsiminimų iš praėjusių metų sausio :)