Ech....na, ir svaiginantis žodis kelionė....

 Kelionės, kelionės, kelionės....

Kas gali būti puikiau ir nuostabiau už šį žodį.  Tik  ką su vaiku aptarėme, ką į šią sąvoką mes įtalpinsime. Juk gali būti kelionė į knygų šalį,

į žaidimų pasaulį,

į baseiną, į vasaros stovyklą, į sportines varžybas, į gamtos pažinimą

arba viskas kartu -  paprasčiau tariant  „viskas įskaičiuota/paskaičiuota“.

Dažniausiai keliones/išvykas renkamės labai, labai iš anksto ir stengiantis kuo daugiau iš to patirti su minimaliausiomis sąnaudomis. Laisvadieniai labiausiai tinka susipažinti su mus supančia aplinka ir trumpoms išvykoms: į kokį nors Lietuvos miestelį, o gal net į savo kiemo daržą, kuriame gali užaugti Birutės pirmosios vardo raidės daržovė.

O jei turime savaitę ar kelias, tuomet renkamės tolimesnės šalies pažinimo kelią.

Šįmet  matyt išskirsiu tris šalis, kurios labiausiai vaikui patiko ir giliausią įspūdžių vagą išarė.

Prancūzija. Vaikas jau ne pirmą kartą ten keliauja ir pamatytus objektus atpažįsta. Turbūt bus neprasminga ir netikslinga kelti nuotraukas su apylinkių vaizdais ir aprašymais kas ten buvo, yra ir bus? Bandysiu nupasakoti patirtas emocijas, išragautus (visomis prasmėmis) skonius ir potyrius, kuriuos reikia patirti savo kailiu, nes tai nėra nupasakojama ir drąsiai galima teigti, kad dar ir dar ten apsilankysime.

Pasiklausite ir kas ten tokio? O gi „tokio“, kad pagal  grafiką (kasdien vis kitu laiku), būna vandenyne atoslūgis

ir  per atoslūgį gali  nuvažiuoti į vandenyno užliejamus plotus ir prisirinkti vakarienei ( o gal ir pusryčiams, ir pietums) jūros gėrybių: austrių, midijų ir kt. gėrių.  Laimė, kad šiais laikais yra internetas, tai vėliau net filmuką tenka  pažiūrėti ką su tuo „akmeniu“ t.y. austre gali daryti: kaip ją atidaryti ir kaip ją paruošti valgymui. Tad nepasakosiu kaip atidarinėjome ir kaip ragavome, o tik papasakosiu kaip mes to gėrio prisirinkome.

Tad reikiamu laiku nuvykome ir pasistatėme mašiną ten, kur jau po ketverių valandų nebus nei žymės,kad čia buvo kelias, buvo žmonių ir visi su krepšiais bei  specialiais kauptukais dalyvavo bulviakasyje...oi, atsiprašau ....kriaukliakasyje. Persiavėme basutes į guminę avalynę (labiausiai tinka crocs basutės, bet užsegamos, kad neslydinėtų) ..... Matote? Būna ir klampu. Ir nesinori pamesti batus.

Ir į trasą, oi....„kriaukliakasį“.

Matėme ir pramoninių jūros gėrybių rinkimo technikų.

Pradžioje, kol buvo mažiau patirties, tai mažiau ir prisirinkdavom, bet vėliau pragudome ir stengėmės nenusiženkti Nacionalinio parko taisyklėms ir viską darėme ką leidžia taisyklės.  

Birutei dar gilų įspūdį padarė tilto gražumas.

Portugalija, o tiksliau Azorų salynas, San Migelio sala..

Pasidomėsite kuo jis ypatingas? Ypatingas – pasaulyje žinomiausiais eksportuojamais pieno produktais ir vietiniais terminiais natūraliais baseinais. Apie baseinų grožį ir naudą, galėsite ir interneto platybėse pasiskaityti, tad labai nesiplėsime, o pasakysime,kad vaikui dar gilų įspūdį paliko, kad kai kur, dar veikiančiuose vulkaniukuose, galima net išsivirti kiaušinių. Taip, taip...tikrai galima ir jei nuvažiuosite, būtinai tai padarykite, nes ten virtų kiaušinių  skonis tikrai kitoks, o vien tik proceso eiga ko verta.

Turbūt pasidomėsite kaip tai galima? Ogi labai paprasta: susirandate kokia nors ilgą vielą, kad gale būtų kabliuko formos užlenkimas ir ant jo užneriate pvz. į marškinėlius suvyniojate kiaušinius ir su tuo pagaliu nuleidžiate į verdančio vandens skylę kiaušinius, laikyti reikia 15 min. ir delikatesą jau turite, net nereikia druskos ir kitokių prieskonių.

Dar ragavome maisto, kuris buvo gaminamas karšto smėlio skylėse. Paklausite kaip?  Į didelį puodą su dangčiu (talpa gal 20 litrų, o gal 30 litrų) sudeda panašius produktus, kaip mes ruošdami čenachus ir  užkasa nakčiai, pietums atvažiuoja  kavinių darbuotojai ir išvežioja į restoranus. Ten ir galima užsisakyti iš to puodo porciją.

Ispanija. Turbūt aš šioje šalyje dar esu gyvenusi gyvenimuose prieš šį. Vaikas irgi vis dar negali ja atsigėrėti, o ypač Tenerife. Oi, galėčiau ir norėčiau plačiau aprašyti.  Tenerifę vaikas pamatė būdamas vos 6 mėnesių ir jau tikrai nemažai kartų ją yra aplankęs.

Šį sykelį daugiau dėmesio skirsiu Puerto de Santiago miesteliui, su kuriuo mes jau pažįstami antrą dešimtmetį. Kaip nekeista, šią įlanką mes atradome pirmosios kelionės metu. Tada alpome ir svaigome nuo jos grožio, nuo vulkaninio smėliuko struktūros ir pavydėjome tiems, kas šios įlankos pakrantėje gyvena. Šiandien, jau mes pavydime patys sau.

Kas gali būti geriau, kai  rytinę kava geri iš balkono, iš kurio atsiveria toks peizažas?

Kas galėtų paneigti, kad tai ne patys šauniausi saulėlydžiai?

O taip bevalgant ir arbūzas tampa dar skanesniu, nors ir taip jis nerealiai skanus.

Dar nereikia nervintis dėl blogo ar nesančio internetinio ryšio, nes jis čia  puikus.

O kur dar nepaminėtas natūralios druskos pasirinkimas,

Bulvelių išsivirimas natūraliame vandenyno vandenyje.

 Maudymasis ir čiuožinėjimas natūraliuose baseinuose. O jų tikrai ne vienas ir ne du.

Net vienviečių galima surasti.

Dar sakoma, kad kur žalios uolienos, galima surasti aukso. Bet jau turbūt aukso ir nereikia, nes visa aplinka to verta.

Dalyvavimas kitų miestelių šventėse.

Ir šiaip aktyvus poilsis, kurio metu akys raibsta nuo tokių nerealių vaizdų.

Ar žinojote, kad Teidė aukščiausias Ispanijos kalnas? Tai tuomet privalote ir į jį pasikelti su specialiais keltuvais.

Žinoma, ten deguonies mažiau ir jei turite sveikatos problemų, prieš tai vertėtų pasiklausti gydytojo.

Hmmm, kokia keista mašinos plovimo kaina.

Ir braukiame atsisveikinimo ašarą.

Bei  tarieme iki pasimatymo.

O jei kam pritrūko vaizdų, jų galima rasti čia.

https://www.facebook.com/Puerto-De-Santiago-Canarias-Spain-1555588104740739/photos_stream