Ekskursija po KLAIPĖDOS rajoną

08. Jul 2013, 20:32

Savaitgalį išsiruošėme į kelionę link Klaipėdos. Pagrindinis tikslas buvo aplankyti Dinozaurų parką, bet norėjosi, kad diena prabėgtų kuo turiningiau, todėl aplankėme kelias vietoves.

DINOZAURŲ PARKAS

Už 8 kilometrų nuo Klaipėdos, Radailiuose, įsikūręs Dinozaurų parkas.
Radailius radome lengvai, bet tą posūkį, kur sukti link parko pražiopsojome, rodyklėlė su nuoroda labai jau menkutė, todėl reikia atidžiai žiūrėti.

Kainos nemažos suaugusiam 24 lt, vaikui nuo 2 – iki 12m, - 20 lt. Šeimoms taikomos nuolaidos.

Mums patiko. Dar tik pradžia šio parko gyvavimo, tad manau dar jis gražės ir tobulės. Pagerės takelių kokybė, pagražės aplinka, atsiras daugiau poilsiui skirtų kampelių.

Eksponatai tikrai verti dėmesio, atrodo įspūdingai, juda, ir kelia nemažą triukšmą (maži vaikučiai gali ir išsigąsti).

Prie kiekvieno yra lentelės su pavadinimu ir aprašymu. Kai kurie žmonės nei nestabteli prie jų, o mums tai buvo labai įdomu. Aišku pavadinimai sudėtingi, greit juos pamiršti, bet įdomus pats jų gyvenimo būdas, kuo jie minta, kuo išsiskiria iš kitų.

Tik aš pasigedau suoliukų, galėtų takų pakraščiuose būti įrengti suoleliai, nes dauguma šeimų su vaikučiais tai ne tik norisi, bet kartais reikia prisėsti. Tuomet būtų galima neskubant apsukti ne vieną ratuką, apžiūrint išnykusius milžinus.

Yra pora sūpynių, kurios .be abejo, pritraukia vaikus.

Kelios vietos skirtos nusifotografavimui

Pailsėti galima tik restorane, kuris įsikūręs šalia, ir atrodo tikrai jaukus ir svetingas. Mes neužsukom į jį.
Čia galima ir apsinakvoti, ir pasilepinti pirtimis.

Dar vienas mūsų trumpas sustojimas buvo viena Klaipėdos uosto krantinė. Mano vyrišką kompaniją žavi laivai. Čia trumpai pasivaikščiojome, pasigrožėjome laiveliais ir didingu kruiziniu laivu Amadea.

Jūros muziejuje buvome ne kartą, tad apsilankymą jame atidėjome iki to laiko kai vėl pradės veikti delfinariumas.

MINI ZOOLOGIJOS SODAS
Įsikūręs Klaipėdos rajone, Jonušų kaime.
Ir turiu pasakyti, kad jis ne toks jau mini, mes tikėjomės pamatyti ne tiek daug, ir buvome tikrai nustebinti žvėrelių bei paukščių gausa.

Žvėreliai: poni arkliukai, asilai, lamos, kupranugariai, dėmėtieji elniai, danieliai, jakai, Škotiškos karvės, Kamerūno ožkos ir avys, Vietnamo ir Mangalica kiaulės, šernai, stirnos, Beneto kengūros, karpuotis, dekoratyviniai triušiai, dryžuotieji mangustai, paprastieji meškėnai, ilganosiai meškėnai, įvairių rūšių beždžionės, Korsako lapės, juodsidabrės lapės, pilkieji vilkai, dryžuotosios hienos, rudoji Kapratų meška, paprastosios lūšys, miškinės, nendrinės ir amūrinės katės, liūtai, tigrai, jaguarai, pumos, servalai bei leopardai.
Paukščiai: mažieji ir didieji apuokai, naminės, liepsnotosios ir baltosios pelėdos, stepinis erelis, paprastasis suopis. Įvairių rūšių fazanai, povai, emu strutis, pilkieji garniai, gervė, rausvieji pelikanai, muskusinės ir mandarininės antys, afrikos ir želmeninės žąsys, kelių rūšių juodosios gulbės.
Narvai per arti vienas kito, šiek tiek erzina sklindantis kvapas, bet vaikai to tiesiog neepastebi.

Bilietų kainos nedidelės, brangiausias bilietas 8 litai, vaikams, moksleiviams, studentams, pensininkams – taikomos nuolaidos. Vaikučiams iki trejų metų – nemokamai.
Už papildomą 2 litų mokestį galima nusipirkti kibirėlį su batonu, gyvūnėliams pašerti. Aš net nusistebėjau, kad galima šerti ir paklausiau ar jie valgys, gal visko persisotinę, juk tiek žmonių praeina. Buvau patikinta, kad tikrai valgys, ir tuo greit įsitikinau kai kibirėlis pernelyg greit ištuštėjo. Aišku tas noras maitinti gyvūnėlius buvo toks didelis, kad iš pradžių davėme ne tiems, kurie labiausiai mėgsta. Reikėjo pasitaupyti karvytėms, avytėms ir paršeliams, jie vaišinasi įspūdingiausiai.

Sustojimui prie jūros pasirinkome Karklės kaimelį, mus čia patraukė Olandų kepurės skardis

Olando kepurė – tai 24,4 m aukščio skardis Baltijos jūros pakrantėje. Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinis apima 123 ha plotą, o jame saugoma Olando kepurės gamtinė aplinka. Aukščiausia skardžio viršūnė vadinama Olando kepurės kalnu.
Manoma, kad kalnas užsitarnavo "Olandų kepurės" pavadinimą dėl jo panašumo į olandišką kepurę, žiūrint iš jūros pusės. Tačiau toks pavadinimas ilgą laiką buvo naudojamas tik tarp jūrininkų. Vietiniai gyventojai dar praeito amžiaus pradžioje vadino vietovę Melnmuiže.

Ši vietovė mane žavi. Tai laukinės gamtos reginys.
Olando kepurę kasmet vis intensyviau ardo jūra, pavasarį tirpstantis ledas ir tuo metu nuo skardžio pasileidžiantys šaltinėliai. Jie palaipsniui iš skardžio grunto išplauna tiek didelius, tiek mažus riedulius, todėl apačioje kalno esančiame paplūdimyje susikaupė riedulių sąnašynas.

Maudytis čia nelabai eina dėl daugybės akmenų, bet pabūti prie vandens, pasigrožėti vaizdu ideali vieta. Žmonių nedaug, jokios grūsties ir šurmulio. O vaikams – akmenukų rojus.