Nors Vasaros gidas jau ir baigėsi, bet keliauti būtina ne tik šiuos tris vasaros mėnesius, o ir vėliau, todėl auksinį rudenį vis dar puošia MK mamos keliautojos Enrikos pasakojimai.
Sveikos, MK mamos !!!
Ant slenksčio stovi rudenėlis, jau ir oras nebe pats palankiausias kišti dideles ir mažas nosytes į lauką. Ne išimtis ir mes. Taip gera būti namuose lietui lyjant su šiltu puodeliu kakavos. Įvertindama savo apatišką nuotaiką, nutariau niekur toli ir nekeliauti. Šį kartą pasižvalgysiu po savo mylimą miestą ROKIŠKĮ.
Rokiškis – mažas, jaukus ir nuolatos remonto darbuose paskendęs miestelis esantis Lietuvos šiaurės rytuose.
Šis gražus miestelis turi ir labai gražią savo vardo atsiradimo legendą – pasakojama, kad seniai seniai miesto vietoje buvę vien miškai. Vieną gražią dieną ponas Rokas su draugu išsiruošė į medžioklę. Ilgai jie tykoję grobio, kol staiga pro juos prabėgo kiškis. Roko draugas pastebėjęs kiškį susipainiojo ir netikėtai sušuko „Ro – kiškis“. Kai prieš 515 m. šioje vietoje ėmė statytis miestas, jis gavo Rokiškio vardą.
Taigi, nors miestas ir nedidelis, bet jame pasivaikščioti tikrai yra kur.
Vienas iš labiausiai lankomų objektų – Rokiškio Šv. Mato Evangelisto bažnyčia. Bažnyčia yra miesto centre ir jos tikrai neįmanoma nepastebėti, nes jos bokštas matomas jau iš tolo. Turistus ši bažnyčia traukia savo mano dirbiniais, kadangi prancūzų skulptorius sukūrė bronzinį paauksuotą centrinį altorių, austrų skulptoriai kūrė bronzines Tyzenhauzų skulptūras, savo darbais bažnyčią papuošė belgų ir lenkų meistrai, latvių meistrai sukūrė vartus ir tvoreles, broliai belgai sukūrė medžio dirbinius, languose stovi austrų kurti vitražai, o vargonus sukūrė vieni garsiausių Vokietijos meistrų.
Turistams yra suteikiama galimybė apsilankyti ir bažnyčios požemiuose, kuriuose ilsisi visų trijų Rokiškio dvarą valdžiusių giminių atstovai.
Jei nuo bažnyčios patrauksite nosies tiesumu, įžengsite į Nepriklausomybės aikštę. Ši aikštė jungia Rokiškio dvarą esantį rytuose ir vakaruose stovinčią bažnyčią. XX a. aikštė pasitiko išvažinėta vežimų ratų, prastai apšviesta. 1923 m. ji pradėta tvarkyti. Dabar ji puikiai pašviesta, vietos vežimams nebe liko, aikštės grindinys paliktas grįstas akmenimis, pastatyti suoliukai ir sudėti ženklai, kad šioje teritorijoje rūkyti griežtai draudžiama.
Pirmasis paminklas, kuris stovi tik perėjus gatvę nuo bažnyčios – Nepriklausomybės paminklas. 1929 -1931 m. buvo sukurti trys paminklai skirti Lietuvos nepriklausomybei paminėti. Vienas jų „apsigyveno“ Rokiškyje. Stebėtina, kad sovietmečiu šis paminklas nebuvo nugriautas.
Man šis paminklas glaudžiai siejasi su vaikyste, kadangi viešėdami pas tetą, mes vaikai smagiai žaisdavome aplink jį, o kartą per mestus šis paminklas būdavo apdėliojamas žvakutėmis ir nuo jo sklisdavo šilta žvakių šviesa.
Dar būdami prie Nepriklausomybės paminklo, pastebėsite sekantį aikštės „pasididžiavimą“ – paminklą „Arka“. Šis paminklas pastatytas 1999 m. paminėti Rokiškio 500 metų jubiliejaus atminimui.
Atsimenu, kad tik pastatyto paminklo viduje veikė fontanėlis, kuris buvo skirtas ištroškusiems atsigerti, bet dabar jau nežinau kiek laiko jis nebe veikia.
Toliau keliaudami nosies tiesumu, perėję dar vieną perėję, pasieksite prie dvaro esančius vandens telkinius. Šalia jų stovi suoliukai, o viename tvenkinyje ramiai gyvena dvi juodosios gulbės, kurios dažnai mėgaujasi lankytojų duodamais skanėstais. Šias gulbes, patiną ir patelę, Rokiškiui padovanojo broliukai Latviai. Jei gerai atsimenu, tai gulbėms suteikti vardai taip pat pažymi Lietuvos ir Latvijos draugystę – tai Latas ir Lita.
Na ir dar kartą, paskutinį, perėję gatvę, prieisite Rokiškio krašto muziejų – Rokiškio dvarą. Pirmieji dvaro valdytojai buvo Smolensko kunigaikščiai Krošinskiai, vėliau dvarą įsigijo grafai Tyzenhauzai, o paskutinieji dvarą valdė Pšezdeckiai.
Po I.Tyzenhauzo mirties, dvaro valdymą perėmė sūnus Konstantinas, kuris garsėjo savo susidomėjimu mokslu. Rokiškyje jis įrengė gamtos turimų centrą, parke ir oranžerijoje pasodino daug egzotinių augalų.
Dabar apsilankę čia galite pasigrožėti eksterjeru, apsilankyti dvaro ekspozicijoje bei vienoje iš nuolat veikiančių parodų.
Apsilankymas pačiame dvare kainuoja 7 Lt., lengvatinis bilietas – 3,5 Lt.
Darbo laikas II-VII 10 -18 val.
Visiškai nemokamai galite pasivaikščioti po dvaro parko teritoriją, apžiūrėti likusius medinius dvaro pastatus ir savo vaikams leisti pažaisti ten įrengtoje žaidimų aikštelėje.
Šalia Taikos g. yra Liongino Šepkos parkas. Šis parkas traukia ne tik žalia zona, suoliukas, kurie įrengti tiek pavėsyje, tiek saulės spinduliuose, bet ir įspūdingomis medžio skulptūromis, bei medinėmis sūpynėmis skirtomis vaikams.
S. Dariaus ir S. Girėno g. 46, Nijolės ir Vytauto Gasiūnų sodyboje yra įsikūręs Istorijos ir meno parkas. Parke eksponuojami kūriniai primena Lietuvos kunigaikščių ir pagonybės laikus. Sodyboje puikiai atvaizduotas viduramžių karališkasis sodas, yra fontanas su vandens nešėjos skulptūrėle ir kiti meno kūriniai.
Šioje sodyboje – parke vyksta įvairūs renginiai ir minėjimai.
Dėl detalesnės informacijos kreiptis telefonu 8 458 51215
Rokiškyje yra vietinių „durpynke“ vadinamas vandens telkinys. Jį rasti nėra taip paprasta nežinančiam. Pridedu žemėlapį, tik kaži ar pati nežinodama pagal jį surasčiau objektą. Dabar paplūdimys yra puikiai pritaikytas poilsiautojams, įrengtas tinklinio aikštynas, kuriame vyksta varžybos. Ilsėtis tame paplūdimyje tikrai patogu.
Visai netoli, paėjėjus šiek tiek į šoną yra Rokiškio Velniakalnis. Anksčiau čia buvo norima įrengti Kalvarijų koplyčias, bet sumanymas nebuvo įgyvendintas. Tik viena koplyčia buvo pabaigta statyti. Jos altoriuje galite pamatyti Marijos statulą.
Neseniai Rokiškyje atsidarė ir vaikų pramogų kambarys. Mes su Milana, kaip tikros rokiškietės išskubėjome jo išbandyti . Tai Perkūno g. 5A esantis „Bababasas“. Labai patiko visa kambario atsiradimo istorija – močiutė, besilankydama anūko gimtadienyje, kuris buvo surengtas žaidimų kambaryje, pamatė daug trūkumų. Grįžusi namo sugalvojo kažką panašaus į jos įsivaizduojamą kambarį įrengti ir Rokiškyje. Taip atsirado „Bababasas“. O kodėl „Bababasas“ ? Nes būtent taip anūkas vadina ananasą, kuris žaismingai šypsosi iš žaidimų kambario iškabos. Kaip jau minėjau, šį kambarį išbandėme. Vertinu teigiamai, bet ne pačiais aukščiausiais balais. Kaip pirmas blynas, tai tikrai ne prisvilęs, bet tobulėjimui ribų daug. Tiesa, kambario šeimininkė labai maloniai visus pasitinka ir čia greitai pasijautėme kaip namuose. Nebuvo pirmojo nejaukumo jausmo.
Žaidimų kambarys dirba dar be konkretaus dienų grafiko, bet nuo 11 iki 18 val.
Valandos kaina 7 Lt., o dviejų -11 Lt. Yra galimybė palikti vyresnius vaikus be tėvų priežiūros, bet TIK atidžiai susipažinus su taisyklėmis.
Tiesa, visus kurie Rugsėjo 1 bus netoli Rokiškio, miestas kviečia į muilo burbulų putimo šventę vyksiančią prie Rokiškio dvaro.
Netoli Rokiškio, Bajorų kaime veikia „Lėlių namai“. Tai privatus D.Zemelienės muziejus, kuris pradėjo veikti 1999 m. sausio mėn. Dabar šiuose namuose „gyvena“ per 700 lėlių. Muziejuje vyksta edukacinės programos, „Čiz“ lėlių teatro spektakliai, įvairios šventės.
Bilieto kaina 1 Lt, su gido paslaugomis -3 Lt.
Edukacinė programa „Tu gali prakalbinti lėlė“ – 10 Lt.
Edukacinė programa „šiaudinės lėlės gamyba“ – 2 Lt.
Pilna 2 val. trukmės programa – 12 Lt.
Kreiptis dėl apsilankymo į Rokiškio TIC (Nepriklausomybės a. 8) arba tel. +370 678 09732
Netoli Rokiškio yra Plunksnuočių miškas. Šiame miške slėpėsi partizanai. Dabar ten yra atstatytas ir lankymui paruoštas buvęs bunkeris, o minint partizanų dieną, toje vietoje renkasi jų giminės ir pasakoja savo atsiminimus.
Tai tiek apie šį mažą, bet jaukų miestelį – Rokiškį.
Enrika.
