Jaučiuosi, kaip pakliuvusi į laiko kilpą, kuomet laikas praranda įprastą reikšmę ir tampa nepavaldus bei neapskaičiuojamas. Vienok - atostogos pralėkė, kaip akimirka. Iš kitos pusės - atrodo, kad Lietuvoje nebuvom amžinybę, bet apžvelgus realijas supranti, kad tai tik varganos trys savaitės.
Jau seniai svajojau apie egzotiškesnę ir tolimesnę kelionę, bet kol susigulė aplinkybės (finansai ir laikas), teko palaukti. Praėjusį rudenį užguliau pigių skrydžių paieškos svetaines (kayak, holidaypirates ir kitas) ir pradėjau knistis. Svarbiausi kriterijai - šilta, o žmogui bilieto kaina iki 450 Eur. Rodos, ne tiek jau daug reikalavimų, bet užtrukau kol sulaukiau SAVO pasiūlymo - skrydis iš Varšuvos į Manilą - 380 Eur.
Aišku, pigesni dalykai visuomet turi trūkumų, tad pagrindinis šio pasiūlymo minusas buvo ilgas laukimas Kinijoje. Pekine į priekį skrendant praleidom 15 val. (nuo 6 ryto iki vakaro), atgal 16 val. (nuo vidurdienio iki 4 ryto). Tad teko ne tik miestu pasidžiaugti, bet ir oro uosto suolelių minkštumą išbandyti. Tiesa, aplankėme Didžąją kinų sieną ir Uždraustąjį miestą, tad neplanuotai kelionių akiratis dar prasiplėtė.
Filipinai tobula vieta šeimos atostogoms. Keletas svarbių argumentų kodėl:
- visi kalba angliškai, nes tai jų antra valstybinė kalba. Taip, kartais akcentas neįkandamas, bet šiaip bendravimo problemų nėra;
- žmonės labai draugiški. Ir ne „turkiškai“ įkyrūs, kur nori tau ką nors įsiūlyti, bet nuoširdžiai susirūpine, kad tu rastum savo autobusą ir būtum laimingas;
- nors šalis iš skurdesnių, bet ten tvarkinga! Esu keliavusi Maroke ar kitose musulmoniškose (ir ne tik šalyse). Filipinai man pasirodė nepalygint tvarkingesni ir švaresni.
Minusai?
- Toli ir jeigu nori pamatyti daugiau, nusiteik ne vienam vietiniam skrydžiui, o tai ir užtrunka, ir kainuoja;
- Maistas „belekoks“: ryžiai ir dažniau mėsa nei žuvis, neaštru, bet ir neturiu jokio išraiškingumo;
- Nėra taip pigu, kaip daugelis tikisi, kainos vos žemesnės nei Lietuvoje (priklauso nuo paslaugų lygio). Nakvynė dviems gali kainuoti ir 10 eur (pas babytę nedideliam kambarėlyje) ir šimtus prabangiame viešbutyje;
- Daugelyje vietų nėra šilto vandens, nes mažesni kaimukai ir elektrą turi tik keletą valandų per dieną.
Mūsų maršrutas nebuvo labai ilgas ir maršrutas atrodė taip:
1. Sostinę Manilą tik pervažiavome ir tuo džiaugiamės, nes tikrai tai netraukiantis akies milijoninis miestas;
2. Išsinuomavę automobilį patraukėme į pagrindinės salos vakarus - nuvažiavome kelioms dienoms prie jūros atgauti jėgas po kelionės, aplankyti pakeliui pasitaikiusių vietinių miestelių;
3. Kopėme į Pinatubo ugnikalnio kraterį. Tai vis dar „gyvas“ ugnikalnis, ugnimi spjaudęsis ne taip ir seniai - 1991 metais. Įspūdinga kelionė džipais, pėsčiomis per kalnus su pribloškiančiu vaizdu maršruto pabaigoje.
4. Aplankėme vietinius zoosodus ir atrakcionų parkus. Duoklė vaikams :D
5. Perskridome į Palawan salą, kurioje ir leidome likusį laiką: apsistojome nedideliame miestelyje Port Barton, plaukiojome tarp mini salelių, stebėjome jūros žvaigždes, išbandėme paviršinį nardymą, pagyvenome privačioje saloje.
Tada vėl į Manilą ir per Pekiną - atgal į Varšuvą.
Tai tik labai labai sutrumpinta kelionės versija ir mielai atsakysiu visiems, kas irgi svajoja pakeliauti po Filipinus. Pats svarbiausias mano patarimas - darykite tai visa šeima kartu, nes ten praleistas laikas kartu bus vienas iš tų momentų, kuriuos prisiminsiu, kaip pačius pačius brangiausius.
Keletas nuotraukų:
Mūsų "apartamentai"
Svarbiausia - saugumas, todėl dukros visad ir visur buvo su SOS apyrankėmis (ačiū lipdukai.eu)
Giliai tikinti šalis, todėl religiniai šūkiai - visur
Mėgstamiausias transportas - triračiai motociklai. Be problemų tilpo visa penkių asmenų šeima ir mūsų kuprinės.
Kačiukas? Vilkiukas?
Vietiniai „mikriukai“ - džipniai
Bangas skrodžia eleonora
Jūros žvaigždės atrodo lyg netikros
Panorama iš kaimo, kur apsistojome
Keliauninkė Olivija
Pamokas galima ruošti visur
Draugės
Mūsų privati sala ir mūsų namelis ant kranto
Šviežio kokoso, buko, sulčių gerbėja
Žaislai
Pamėgtos kalamansi (angl. calamansi), tokių mažų žalių citrusinių vaisių, sultys
Eleonoros „grobis“
Purpurinis vakaras
Kultūrinio šoko didelio nebuvo - taip, žmonės ten gyvena kitaip, skurdžiau, bet bendravimo prasme nestebino. Didesnis pasipiktinimas merginoms buvo, kai sužinojo, jog ten nėra varškės 😀
Bilietai 2000 Eur. Išlaidos apie 2500 Eur su visais vietiniais skrydžiais, auto nuoma ir ledais 😃
Fantastiška kelionė, puikios nuotraukos! Bežiūrėdama į pirmąją foto, taip ir užsimaniau vasariško popietinio tingulio, atpalaiduojančio kūną ir sielą😀😉
Ar patyrėte jūs ir/arba vaikai kultūrinį šoką? 😀
Super!😉😍🌷
😍 wau, noriu ir aš, bet žinau kažkada nukeliausime
Fantastika!
Mes kol kas nedrįstam taip toli atostogauti, gegužę skrisim į Bavariją po kalnus pavaikščiot ir tai mum atrodo įšūkis. Matyt reikia į viską paprasčiau žiūrėt 😀👍
Super atostogos 😀