Ar teko spręsti dilemą – grįžti į darbą ar dar paauginti vaikutį namuose? Žinoma, geriausias patarėjas tokiu klausimu – tik jūs pati. Jūsų dėmesiui pateikiame keletą bendrų pastebėjimų.
Vieno atsakymo nėra ir negali būti
Kada geriausia grįžti į darbą? Į šį klausimą jums neatsakys joks psichologas, pedagogas ar kitas vaikų raidos specialistas. Neatsakys todėl, kad vienareikšmio atsakymo tiesiog nėra. Kada pagimdžiusiai mamai sugrįžti į darbą, priklauso nuo daugelio dalykų. Štai, pavyzdžiui, visuomenės, kurioje gyvename, tradicijos.
Arba motinystės atostogų trukmė, jų apmokėjimo būdas. Atrodytų smulkmenos, tačiau svarbios, kai kalbame apie šį klausimą. Štai paklausus, kada į darbą grįžo mūsų mamos, bene dažniausias atsakymas būtų po metų ar dar anksčiau. O štai, pavyzdžiui, prieš dešimt metų išėjus Motinystės atostogų, jos buvo apmokamos vienerius metus.
Prieš penkerius metus mamos Lietuvoje turėjo palankiausias, kokios tik įmanoma, galimybes auginti vaikutį namuose – išėjus Motinystės atostogų, jos buvo kompensuojamos net dvejus metus.
Šiandien Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią mamos gali rinktis, vienerius ar dvejus metus auginti vaiką namuose ir už tai gauti išmokas. Jei mama norės vaiką auginti trejus metus namuose, tokia galimybė yra, tačiau trečiaisiais metais jai nemokama Motinystės išmoka.
Tretieji gyvenimo metai
Vaiko raidos specialistai yra pastebėję, kad vaikas nuo mamos lengviausiai atsiskiria trečiais gyvenimo metais. Tai metas, kai jam patinka būti su bendraamžiais, šalia jų jis tobulėja. Būtent tokiu metu ir rekomenduojama mažyliui pradėti lankyti vaikų darželį. Kartais mamos sako, kad jau vienerių metukų vaikui „labai reikia bendraamžių kompanijos“. Taip, vaikui gali būti ir jaunesniam smagu būti su bendraamžiais, bet nėra būtina. Nuo trejų metų – pageidautina. Tokio amžiaus vaikas suvokia, kad išėjęs tėtis ar mama niekur nedingsta, o vakare sugrįš.
Iš pykčio pajuodusi mama
Greičiausiai girdėjote pasakymą „Geriau kokybė, o ne kiekybė“? Tai yra, geriau šalia vaiko laiminga mama, nors ir išeinanti rytais į darbą, o ne tokia, kuri namuose sėdi visą dieną, tačiau yra pikta, nelaiminga ir nervinga. Jeigu mama jaučia, kad negali suteikti vaikui visavertės meilės, kažin ar verta „kankintis“. Galbūt šeimoje ją geriau pavaduos tėtis, močiutė? O gal auklė?
Prieraišumo formavimasis
Prieraišumo jausmas formuojasi maždaug iki metų. Tai reiškia, kad vaikas pirmais gyvenimo metais šalia savęs turi jausti mylintį žmogų, kad galėtų formuotis jo saugus prieraišumas. Jei jį prižiūrintys žmonės nuolat keičiasi, vaikas nebesugeba jaustis saugiai, tai yra, pasitikėti artimiausiais žmonėmis. Vėliau dėl to jis gali turėti bėdų.
Mamos pastebi, kad prieraišumo jausmo formavimasis ypač tampa intensyvus 7–9 mėnesį. Tokiu amžiaus tarpsniu kūdikis ypač verkia ir nerimauja atskirtas nuo svarbiausio žmogaus. Kartais mamos pasakoja, kad mažylis tiesiog įsikibęs į ją, neprisileidžia mažiau pažįstamų. Šiuo metu mamai grįžti į darbą būtų ypač skausminga.
Šeimos finansai
Tai pati žemiškiausia, ir ko gero, viena dažniausių ankstyvo grįžimo į darbą priežasčių. Jei šeima nesuduria galo su galu, kenčia tarpusavio santykiai, tėvų nesutarimus ir nerimą pajaus ir vaikas. Gal tokiu atveju užtektų kokybiškai su vaiku pabūti po darbo vakare?
Kiek buvo Jūsų vaikučiui, kai grįžote į darbą? Kaip manote, ar tai optimalus amžius?
dar auginimo atosogose iki 3 metu, toliau bus matyti😀 tiesiog, musu situacijoje, kol kas nelabai galeciau kazkur dirbti del vaiko sveikatos. bet cia mnaau kiekvienai situacijai skirtingi pasirinkimai, priklauso ir nuo charakterio,, ir nuo noru, ir turbut visgi svarbiausia nuo finansines padeties.
noreciau gryst i darba tik beda nieks nepriima su mazais vaikais kaip pasakai ☹
as i darbuk grizau kaip maziukei suejo metukai😀Manau,kuo didesnis maziukas tuo sunkiau skirtis..Ir beto maziuke palieku su mociute,o ne darzely, tad sirdele daug ramesne😀
As su pirmaja dukryte tris metus isbuvau vaiko prieziuros atostogose.Gaila tu vaikiuku,kuriems dveju metu ar net anksciau reikia eiti i darzeli.Ziopliukai dar jie visai.Jei galimybes leis,su antraja dukryte taip pat tris metus busiu.
lygiai 2metuku sunus isejo i darzeli o mama grizo i darba net kitokiu minciu nebuvo.
Po pirmo gimdymo grįžau į darbą, kai dukrai buvo 7 mėn., po antro gimdymo grįžau į darbą, kai sūnui buvo 9 mėn. Laikas, praleistas su vaikais tikrai neįkainojamas, ir nesijaučiu blogesnė mama už tas, kurios augina savo mažylius pačios iki 2 ar net 3 metų. Mano nuomone svarbiausia vaikui, kiek laiko tiesioginio laiko skiriame vaikui. Nesu statistinė mama ir vaikams skiriu tikrai daugiau laiko nei 7 min. Man nesvarbu, kad namie kalnas nelygintų rūbų, ar grindys jau prašosi šveitimo- visi šitie darbai palaukia, jei vaikams reikia dėmesio, tai jį ir atiduodu. Gyvenam tokiam laikmety, kur vyksta žiauri kova už būvį, vien dėmesiu vaikai nebus sotūs, reikia rūpintis ir šeimos finansais. Norisi vaikams suteikti viską, o tas viskas labai remiasi į materialinę šeimos gerovę.