Ir kur mes čia pakliuvome?

Taip jau būna: nueini į baldų parodą, bet atsiduri akvarėlės liejimo pamokoje.

Turbūt pagalvojote, kad dvi meno gerbėjos tiesiog meniškai susipainiojo?

Ne, ne šios merginos tikrai ėjo į baldų parodą ir ją net rado.

Tik didžiai mažosios dailininkės laimei dar parodos metu užtaikėme į akvarėlės liejimo pamoką, kurią vedė žymus užsienio dailininkas.

Pamokėlė vyko rusų kalba, bet vertimo nelabai  reikėjo, tik reikėjo stebėti.

O dabar viskas apie pamoką.

Dailininkas buvo pasiruošęs pieštuku pieštą piešinį, kurį pradžioje apipurškė vandeniu.

Ir atsidarė akvarelinius dažus, kurių spalvos mums nekėlė susižavėjimo.

Na ir pradėjo niūriai spalvinti.

Džiovino plaukų fenu.

Vėliau dukrelė pasakys, kad "dėdė daro makaliūzę". Na, žinokit, pritariau ir garsiai to dukrelei nesakiau ir laimė, kad dėdė nekalbėjo lietuviškai.

Prieš dailininką padėtas pavyzdys man toli gražų neatrodė, kad taip galės gautis.

Aš jau būčiau ir pabėgusi iš pamokos, bet dukrelė įdėmiai stebėjo. Vėliau dėdės paprašys pačiupinėti teptukus.

Įsidrąsinusi paprašys su fenu padžiovinti.

Laikas ėjo, dėdė dirbo. Ir ką? Ogi dėdės darbas gražėjo ir gražėjo.

Dukrelė gavo nerealiai įdomią pamoką, kuri nieko nakainavo, bet potyris neįkainojams.

Tad molbertą turime, teptukai tinkami, popierius irgi yra, feną mama paskolins, purkštuką naudosime tą, kuriuo apšlakstome gėles ir galime pradėti akvarėlės liejimo praktinius užsiėmimus.

Štai kaip būna, jei pasirenki ... baldų parodą.